Vadinamųjų greitųjų kreditų teikėjai 2014-uosius vadina lūžio metais – iki tol vien augusi rinka pernai stabilizavosi. Šie metai, asociacijos prognozėmis, irgi gali būti nelengvi, nes vėl numatoma naujų ribojimų. Tačiau atskiros smulkiuosius kreditus teikiančios įmonės, griežtėjant reguliavimui ir augant konkurencijai sektoriuje, imasi naujovių ir šiemet rinkai žada nišinių produktų.

Ne vien finansinis žmonių švietimas, bet ir įvairūs mažus – iki 290 eurų – kreditus teikiančioms įmonėms įvesti apribojimai apkarpė greitųjų kreditų dalybas. Ir nors kreditai atpigo, nes sumažėjo palūkanos, aktyviai pernai skolinta tik pirmąjį pusmetį.

„Vartojimo kreditai, lig tol labai aiškiai, labai tendencingai kilę į viršų, tas skaičius vis didėjo ir tai kėlė, įmonėms, džiaugsmą, pasididžiavimą, reguliatoriui gal šiokį tokį rūpestį, 2014 metais stabilizavosi“, – teigė Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.

Tarp rinką stabdžiusių apribojimų – draudimas skolinti tiems, kurie paskolai grąžinti per mėnesį skirtų daugiau nei 40 proc. gaunamų pajamų. Anot bendrovių, kredito dėl to dabar negali gauti ir mokūs klientai, kurie tokius ėmė ne kartą ir grąžindavo visada laiku.

Rinkos plėtrą taip pat stabdo naujų skolintųjų atėjimas, tarp kurių – net ir vaikštantys po namus, taip pat besiskelbiantys spaudoje ar laiptinėse. Dėl pastarųjų greituosius kreditus teikiančios įmonės net kalbėjo su Mokesčių inspekcija ir teisėsaugos pareigūnais.

Tuo metu pačios ieško, kaip išsilaikyti. Pavyzdžiui, viena įmonė pernai išplatino 1 mln. eurų emisiją ir taip iš investuotojų pritrauktus pinigus žada skirsti naujovėms.

„Bet, manau, kad ir kitos įmonės, teikiančios finansines paslaugas, bandys siūlyti. Todėl, kad sakau, sulėtėjo rinkos augimas, tai tiesiog atsiras nišiniai produktai“, – aiškino „Bobutės paskolos“ direktorė Aiva Remeikienė.

„Kiekviena įmonė nori pasiūlyti kažką naujo, kažką patogesnio klientui, kažką pelningesnio sau ir, be abejo, kažkokio vystymosi. Jeigu tas sektorius nebus kažkaip ribojamas ar naikinamas, jis bus“, – kalbėjo bigcredit.lt regiono vadovas Algirdas Kučinskas.

Skolinasi žmonės, kreditų teikėjų teigimu, kaip ir anksčiau – buitiniams poreikiams. Bet pernai esą išryškėjo tendencija, kad paskolas ėmė grąžinti pareigingiau. Vėluojančių mėnesį ar ilgiau sumažėjo perpus. Ketverius metus žmonės naudojasi galimybe pasirašyti, kad jiems neskolintų. Esą ypač populiaru tai tapo tarp garbaus amžiaus gyventojų, kurie baiminasi, kad jų vardu kredito nepaimtų kas nors kitas.

„Asmenų, kurie pasinaudojo tokiomis paslaugomis bendras skaičius yra 12 tūkst. 10 tūkst. tenka tiems, kurie nori apsiriboti tik tai nuo tam tikros rūšies, tai yra nuo smulkiųjų kreditų. 6 tūkst. – kitų rūšių vartojimo kreditams“, – paaiškino „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.

Kreditų teikėjų duomenimis, greitai suteikiama maža paskola Lietuvoje – pigiausia iš Europos valstybių. Pasiskolinti 100 eurų mėnesiui Lietuvoje kainuoja apie 9 eurus, o pavyzdžiui, Latvijoje – 10, Estijoje – 18 eurų.