Skaitmeninės technologijos vis labiau išstumia popierinius banknotus

Pinigų žmonėms reikėjo nuo seno. Juk tai vienintelis būdas suderinti kelių žmonių reikmes – parduoti savo prekes ir įsigyti kitas. Šiandien pinigai yra visame pasaulyje galiojantis vertės matas, kuriuo gaunamas atlygis už savo paslaugas ir ja perkamos kitų paslaugos. Ir nors pinigų pavidalai keitėsi, jų paskirtis mažai tepakito. Šiandien vis labiau įsigalinčios skaitmeninės technologijos iš piniginių išstumia popierinius banknotus. Tačiau ar jos kada nors privers visai atsisakyti pinigų?

Abstrakcija, turinti vertę

Pinigai yra vienas senesnių žmonijos išradimų. Tai, kas gali būti vadinama pirmaisiais pinigais, pradėta naudoti pirmykštėse bendruomenėse, kurios ieškojo būdų, kaip paprasčiau mainytis įvairiais daiktais.
Ne visuomet pavykdavo rasti du daiktus, kurių vertė būtų vienoda ir jų vienodai reikėtų abiem mainuose dalyvaujančioms šalims. Tad sugalvotas tarpininkas – vertę turinti abstrakcija. Pirmieji pinigai buvo retai aptinkamos ir specialiai žymimos kriauklelės. Pinigai ypač praversdavo, kai vienai genčiai reikėdavo įsigyti ką nors itin vertingo iš kitos, pavyzdžiui, nuotaką ar medžioklės plotų.
Per visą savo istoriją pinigai ne kartą keitė pavidalą: iš kriauklių jie virto metalo luitais, vėliau monetomis, dar vėliau – popieriniais banknotais. Šie Europoje naudojami jau beveik 350 metų.
Beje, mokėjimo čekiai Europos žemyne atsirado pirmiau negu popieriniai pinigai, juos XII–XIII a. naudojo į Jeruzalę keliaujantys piligrimai. Vis dėlto mokėjimo čekiai nereiškė pinigų, tai veikiau buvo parašu patvirtintas įsipareigojimas už prekes ir paslaugas susimokėti vėliau.

Šiuolaikiniai pavidalai

XX a. pradžioje JAV sugalvotas pinigų pakaitas – mokamosios kortelės. Iš pradžių naudotos tik turtingųjų klubuose jos paplito praėjusiojo amžiaus viduryje. Tada šios priemonės taip pat neatstojo pinigų. Jos, kaip ir čekiai, liudijo įsipareigojimą sumokėti vėliau. Visi atsiskaitymai tokia kortele buvo atliekami nurašant jos duomenis ir jos savininkui pasirašant specialų kvitą. Kai bankas sulaukdavo šio kvito, nuskaičiuodavo pinigus iš kortelės savininko sąskaitų.
Paplitus elektroniniams ryšiams mokamąsias korteles tapo įmanoma susieti su sąskaita ir iš jos pinigus nurašyti realiuoju laiku. Taip mokamosios kortelės tapo ne tik tų, kuriais bankas pasitikėjo, privilegija. Tiesa, mokamosios kortelės ilgą laiką buvo populiarios tik JAV, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje, jomis dažniausiai nebuvo galima atsiskaityti už šių šalių ribų. Didesnio susidomėjimo mokamosios kortelės Vakarų Europoje ir kitose šalyse sulaukė tik paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį.

Praranda ryšį su klientais

Vis dėlto didžiausią postūmį atsisakyti grynųjų pinigų suteikė elektroninė bankininkystė. Nors Lietuvoje jai nėra nė dešimtmečio, pasaulyje bankines operacijas internetu galima vykdyti jau nuo 1980-ųjų. Pirmasis interneto bankas, kuriuo galėjo naudotis įprasti vartotojai, atidarytas nedideliame JAV Painvilio miestelyje 1995 m.
„Security First Network Bank“ savo klientams leido atlikti vos kelias operacijas: peržiūrėti sąskaitų likučius, mokėjimų istoriją ir čekių pavyzdžius. Tai žadėjo perversmą klientų aptarnavimo srityje. Jo ilgai laukti nereikėjo – sąskaitų tvarkymo nuotoliniu būdu pranašumus įvertino tiek bankai, tiek jų klientai.
Beje, įsigalėjus elektroninei bankininkystei JAV bankai susidūrė su netikėta problema. Nebeturėdami gyvo ryšio su klientais jie greitai prarado šių lojalumą. Tad iškilo nauja dilema: kaip sugrąžinti klientus atgal į banką.

Populiarėja virtualūs pinigai

Šiuo metu elektroninė bankininkystė yra bene labiausiai pažengusi virtualių pinigų tvarkymo sistema. Virtualiame banke galima atlikti beveik tą patį, ką ir realiame: tereikia interneto ryšio ir kompiuterio. Vadinasi, jokių specialių kelionių į banką, ir svarbiausia – jokių eilių.
Elektroninė bankininkystė Lietuvoje diktuoja tempą visoms kitoms interneto paslaugoms, ji yra bene geriausias išvystytos elektroninės savitarnos sistemos pavyzdys. Ją vejasi veiklą į internetą perkeliančios draudimo bendrovės, įvairios parduotuvės ir bilietų kasos, kurių paslaugas galima išsirinkti sėdint prie kompiuterio ir už jas atsiskaityti virtualiais pinigais.
Viena naujausių priemonių – mobilusis telefonas. Kol kas juo galima susimokėti tik už smulkius dalykus, pavyzdžiui, už automobilio vietą aikštelėje, naują telefono paslaugą ar prisijungiant prie kokio nors interneto tinklalapio. Planuojama, kad visai netrukus, kai įsigalės elektroninis parašas, telefonas galės atstoti ir mokamąsias korteles.

Kas laukia ateityje?

Gali būti, kad kada nors apskritai išnyks bet kokios pinigus reiškiančios priemonės.
Šiandien plėtojama biometrinių technologijų sritis leidžia tikėtis, kad ateityje žmones bus galima atpažinti pagal balsą. Pritaikius šią technologiją būtų galima atsisakyti mokamųjų kortelių ar slaptažodžių. Norint prisijungti prie banko sąskaitų užtektų ištarti savo vardą, ir sistema automatiškai atpažintų klientą.
Dar daugiau, norint atsiskaityti už prekes parduotuvėje ar susimokėti už vakarienę restorane taip pat užtektų tarti kelis žodžius, ir pinigai būtų automatiškai nuskaityti iš banko sąskaitos.
Taigi vėl būtų grįžta prie garbės žodžio – panašiai kaip pasirašant mokėjimo čekį. Tik šiuo atveju garbės žodis pasitelkus technologijas būtų tuoj pat patikrinamas.
Šiaip ar taip, kad ir kokio pavidalo būtų pinigai, jų poreikis greičiausiai niekada neišnyks. Prieš daugybę metų žmonių sugalvotas būdas keistis vertingais dalykais juos kovertuojant į visų priimtą matą bus naudojamas dar ilgai. Pinigai ir toliau išliks tarpininkai tarp to, ką galime pasiūlyti, ir to, ką norime gauti. Ir nėra labai svarbu, kokį pavidalą jie įgis: tvarkingai gulės mūsų piniginėje ar tebus skaičiais koduojama informacija kažkur esančiame banko serveryje.

Specialisto komentaras

Ramūnas Strauka, „Hansabanko“ Elektroninės bankininkystės departamento direktorius

Skatiname klientus naudotis ne grynaisiais pinigais, nes jų sąnaudos didesnės. Apie tai, kad realūs, tai yra grynieji, pinigai išnyks artimoje ateityje, kalbėti būtų dar anksti, nors tendencija, kad pinigai persikelia į virtualią erdvę, jau pastebima. Interneto bankas „hanza.net“ pirmo 2008 m. ketvirčio pabaigoje turėjo 912 tūkst. vartotojų, elektroniniais kanalais vykdytų transakcijų apimtis 2008 m. pirmą ketvirtį siekė 10,5 mln. operacijų ir sudarė 89,5 proc. visų atliktų operacijų ketvirčio pabaigoje. Elektroninė bankininkystė tvarkant finansinius reikalus jau tapo kasdienybe, o „hanza.net“ sistema naudojasi įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojai. Interneto banku jie naudojasi mokėdami komunalinius mokesčius, sudarydami indėlių ir tiesioginio debeto sutartis, atlikdami vietos ir tarptautinius mokėjimus. Elektroninę bankininkystę galbūt lėčiau ir atsargiau įvaldo vyresnio amžiaus klientai. Vis dėlto, „Hansabanko“ duomenimis, vyresni nei 60 metų asmenys pamažu pratinasi prie modernių bankinių technologijų.