Dirbtuvėse Vilniuje gimsta dronai ir nuotoliniu būdu valdomos sprogmenų sistemos.
Pirkėjai – sąjungininkai Europoje. Pernai įmonė dronų sistemas pardavė dvylikai valstybių, tačiau svarbiausias klientas išlieka Ukraina.
„Turime pilną paketą, kuris leidžia paruošti dronais apmokytus karinius dalinius, kad jie galėtų atlikti užduotis, kurias turi vykdyti kariai“, – teigė „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas.
Tačiau tokiai gamybai reikia ne tik inžinerijos, bet ir pinigų – ypač kai komponentus reikia pagaminti čia ir dabar. Todėl pernai įmonė skolinosi ir iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
„Pasinaudojome paskola vieno didelio užsakymo komponentų įsigijimui finansuoti“, – pasakojo T. Milašauskas.
Būtent tokioms gynybos pramonės įmonėms valstybė žada daugiau dėmesio.
„Lietuvai atsivėrė langas plėtoti šią pramonę“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vyriausybė nusprendė sujungti dvi valstybės įmones – nacionalinį plėtros banką ILTE ir bendrovę „Valstybės investicinis kapitalas“.
„Šis procesas turėtų užtrukti iki pusmečio, galbūt trumpiau. Tokiu būdu bus sukurtas vieno langelio principas gynybos pramonės projektams“, – teigė K. Vaitiekūnas.
ILTE įstatinis kapitalas didės. Bankas galės lengviau skolintis rinkose, pavyzdžiui, išleisti obligacijas ir taip pritraukti daugiau pinigų gynybos projektams.
„Bus sukurtas apie 1 mlrd. eurų pajėgumas, kurį būtų galima skirti gynybos pramonės projektams“, – aiškino finansų ministras.
Dronus ar kitas technologijas kuriančioms įmonėms pinigai ateis per paskolas – ne iš karto, o per 3–5 metus.
„Ar tie pinigai bus pigūs, ar brangūs, pamatysime. Iš vienos pusės, pramonė skolinasi brangiai, iš kitos – bankai neturi apetito skolinti karo pramonei. Anksčiau gynybos sektorius buvo stigmatizuotas – verslo sąlygos buvo panašios kaip azartinių lošimų ar pornografijos sektoriuose. Tai siekiama pakeisti“, – pridūrė Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas Tomas Garuolis.
Skolintis galės ir maži, ir dideli gynybos verslai. Tačiau jie turės būti pelningi, o rizikos – įvertintos.
„Kelias nebus trumpas – nebus taip, kad finansuosime įmonių norus. Projektai turės atitikti realybę ir kariuomenės poreikius“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Vis dėlto nacionalinis plėtros bankas ne visada tiksliai įvertina, kam skolina valstybės ir europines lėšas – dalis verslų tampa nemokūs.
„Turime dalyvauti nepaisant tam tikrų rizikų. Klausimas – kas tas rizikas prisiima? ILTE“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Anot ekspertų, dabar patirties gynybos pramonėje turi apie šimtas įmonių, tačiau norinčių dalyvauti rinkoje gali būti daugiau.
„Ir kitos įmonės – dirbančios su metalais ar inžinerija – gali dalyvauti šioje rinkoje ir nelikti nuošalyje“, – sakė T. Garuolis.
Buvęs krašto apsaugos ministras mano, kad pati idėja teisinga, tačiau Lietuvai reikia kurti visą sistemą.
„Reikalingas trikampis – kariuomenė, pramonė ir inovacijos kartu su mokslu. To mums labai reikia ir labai trūksta“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Taip pat reikia talentų ir prieigos prie informacijos. Dirbant su ginkluote galioja slaptumo reikalavimai, reikalinga prieiga prie NATO informacijos“, – pridūrė T. Garuolis.
Dronų gamyklos vadovas teigia, kad valstybė nespėja paskui karą – pirkimų sistema lėta, o technologijos ir kovinės taktikos keičiasi greitai.
„Niekam neįdomūs prototipai – visiems reikia sertifikuotos, dideliais kiekiais gaminamos įrangos“, – sakė T. Milašauskas.
Lietuvos gynybos šiemet laukia rekordinis biudžetas – beveik 5 mlrd. eurų.
(be temos)