Gyvenimas su skola nebaugina

Klaipėdiečiai vis giliau klimpsta į skolą.

Noriai imamos ne tik vartojimo paskolos, bet ir paskolos būstui.

Klaipėdiečiai šioje skolinimosi srityje pirmauja visoje Lietuvoje.

Paskolos ne tik noriai imamos, bet jų neskubama ir atiduoti.

SEB Vilniaus banko Klaipėdos filialo direktorius Gražvydas Šimkus teigė, kad tai lemia nedidelės palūkanos bei pajamų mokesčių lengvatos. Tiesa, klaipėdiečiai, skirtingai nei kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, paskolas ima ne individualiems namams statyti, o butams.

Visoje Lietuvoje imančiųjų paskolas būstui šių metų pradžioje, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, išaugo 163 procentais.

O vartojimo paskolų, kurios bankininkų yra laikomos rizikingiausiomis, uostamiestyje yra imama mažiausiai.

Paskolų bumas nereiškia, kad gyventojai neturi pajamų.

Jos auga sparčiau nei vartojimo išlaidos. Kavinėse bei restoranuosevienas klaipėdietis restorane per metus išleidžia per 400 litų.

Klaipėdiečiai lenkia kauniečius ir atsilieka tik nuo vilniečių.

Net ir imdami didžiules paskolas būstui bei išlaidaudami restoranuose klaipėdiečiai sugeba sutaupyti.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėja ir šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad klaipėdiečiai, skirtingai nei kitų miestų gyventojai, yra pažangūs investavimo srityje.

Jie drąsiai renkasi naujus investavimo būdus – su akcijomis susietas obligacijas ir investicinius fondus. Daugiausiai – 38 procentai klaipėdiečių – renkasi su akcijomis susietas obligacijas. Kiek mažiau – 27 procentai – investicinius fondus.

Gyvybės draudimą ir pensijų fondus renkasi ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės. O pinigus bankuose ir indėliuose šiuo metu laiko vos 13 procentų gyventojų.

Žmonėms dažnai kyla klausimas, ar verta taupyti, kai pinigai dėl infliacijos nuvertėja.

Apklausose respondentai minėjo, kad nenori investuoti, nes nori pirkti ir turėti dabar, trūksta informacijos apie investavimą, tam nelieka laisvų pinigų arba netiki, kad bus naudos.