- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo antrasis etapas artėja prie pabaigos, praneša LNK.
Tokių, kurie apie elektros tiekėjo pasirinkimą nieko pasakyti negali, dar 400 tūkst. Visi jie pagal elektros suvartojimą priklauso antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui ir tai padaryti turės iki birželio 18 d., kitaip už elektrą mokės 25 proc. brangiau.
Dėl išaugusių elektros kainų opozicija Seime siūlo dar kartą atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.
„Versti sudaryti sutartis elektros vartotojams ir įsipareigoti trumpesnį ar ilgesnį laiką rizikuojant savo pajamomis valstybė neturėtų. Tuo labiau, kad pats valstybinis energetikos reguliuotojas, jo vadovas, sako, kad pasirinkimas tikrai labai sudėtingas“, – teigė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Tačiau valdančiųjų tokie argumentai neįtikino. Anot Vyriausybės, elektros rinkos mechanizavimo atidėjimas aukštų kainų problemos neišspręstų. Vietoj termino atidėjimo siūloma elektros ir gamtinių dujų kainas kompensuoti.
„Dabar Vyriausybė tiesiog siūlo paties liberalizavimo sprendimo neatidėti, bet numatyti kompensacijas, nes tuo metu kainų kompensavimas arba kainų augimo apribojimas buvo taikomas tik reguliuojamiems vartotojams. Dabar yra pasiūlyta schema, kuri leistų apriboti tą augimą ir reguliuojamiems vartotojams, ir tiems, kurie yra pas nepriklausomą tiekėją“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Šiuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi tarifai svyruoja nuo 22 iki 40 ct/kWh.
„Pinigus gautų energijos skirstymo operatorius ir pagal konkrečius duomenis, pagal visų vartotojų suvartojimą, tos lėšos bus pervedamos tiekėjams, kurie turėtų visas tas subsidijas atspindėti sąskaitose“, – kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nuo liepos 1 d. elektra neturėtų žmonės brangti labiau negu 40 proc., nes tas pabrangimas bus finansuojamas iš biudžeto, kas vėlgi yra mūsų visų pinigai, bet bent sąskaitose mes nematysim didesnio negu 40 proc. kainų padidėjimo“, – aiškino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kompensacijos būtų skirtos ir buitiniams, ir nebuitiniams vartotojams. Buitinių vartotojų kainoms kompensuoti siūloma skirti 570 mln., verslui – 120 mln. eurų. Opozicija tokią kompensacijų tvarką kritikuoja – sako, kad valstybės pinigai nuguls tarpininkų kišenėse.
„Didelė dalis tos kompensacijos iš biudžeto, iš tų 700 mln. eurų, eis net ne valstybės valdomai įmonei, kas šiuo metu yra „Ignitis“, o tiems privatiems subjektams, kurie taps elektros energijos tiekėju privatiems vartotojams. Jeigu mes jau turime viešąsias lėšas iš biudžeto, tai norėčiau, kad jos keliautų ten, kur valstybė turi kažkokį žodį“, – teigė G. Paluckas.
Seimui pritarus kompensacijos elektrai ir gamtinėms dujoms įsigaliotų nuo liepos.
„Laikas pasitaikė blogas su liberalizavimu, bet kitose šalyse seniausiai yra viskas liberalizuota, taip pat ir Latvijoje bei Estijoje“, – sakė T. Povilauskas.
Pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą valstybės lėšomis numatoma artimiausią pusmetį, nors ekonomistai tikina, kad nuo sausio 1 d. tikėtinas dar vienas elektros kainų šuolis. Kol kas įgyvendinant visus tris elektros rinkos liberalizavimo etapus didžiausia dalis, beveik 70 proc., visų buitinių vartotojų jau pasirinko visuomeninį elektros tiekėją „Ignitis“. Antroje vietoje – „Perlas energija“, kurį rinkosi apie šeštadalis gyventojų.
Iki tūkstančio kilovatvalandžių per metus suvartojantys ūkiai nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti trečiajame etape iki metų pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių10
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...