Gynybos obligacijos Lietuvoje egzistuoja jau dvejus metus, tačiau dalis gyventojų apie jas nėra nieko girdėję.
Tai valstybės leidžiami vertybiniai popieriai arba, paprasčiau tariant, paskola valstybei. Tu skolini pinigus, iš jų finansuojama gynyba, o po sutarto laiko valstybė viską grąžina su palūkanomis.
Kaip nutiko, kad apie galimybę skolinti valstybei yra ir negirdėjusių?
„Pasigendu informacijos iš tos pačios Mokesčių inspekcijos, ir, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija galėtų daugiau prisidėti“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Per dvejus metus gynybos obligacijų įsigyta už daugiau nei 360 milijonų eurų.
„Valstybė tikrai sutaupė nemažai lėšų, kurios būtų išleistos didesnių palūkanų aptarnavimui, besiskolinant rinkoje“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.
Mažiausia suma, kurią galima paskolinti, – 100 eurų. Didžiausiai apribojimų nėra.
„Man negalima, kadangi palūkanas Finansų ministerija nustatinėja, tai aš negaliu“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Tačiau 360 milijonų per dvejus metus – tik lašas jūroje. Gyventojų sąskaitose guli 28 milijardai eurų, o iš jų tik 8 laikomi terminuotuose indėliuose.
Taip išeina, kad gyventojai geriau neuždirbs nieko, negu skolins valstybei.
„Jauną kartą mokykime, kad pinigai yra tokie ženklai, kurie gali dirbti ir uždirbti tau gulint ant sofkutės ir lukštenant saulėgrąžas“, – teigė A. Sysas.
Anot finansų ministro, dabar valstybė siūlys daugiau variantų. Obligacijas įsigyti galima bet kada.
„Bus pradedama platinti ne tik metų trukmės obligacijos, ne tik 6 mėnesių trukmės, bet ir ilgesnės trukmės – 2 ir 3 metų gynybos obligacijos“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Be to, panaikintos 2 procentų palūkanų „lubos“, tad jos bus kiek didesnės.
„Pusės metų trukmės – 2,4 procento metinių palūkanų, vienų metų – irgi 2,4 procento, o dvejų metų trukmės yra 2,5, o trejų – 2,6 procento“, – vardijo K. Vaitiekūnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Finansų ministras pripažįsta, kad skolinant pinigus valstybei gyventojams nauda labiau moralinė.
„Šitas instrumentas visada labiau rėmėsi tokiu kaip ir patriotiniu motyvu, labiau negu investiciniu“, – teigė K. Vaitiekūnas.
O didesnių palūkanų valstybė esą pasiūlyti negali.
„Apskaičiuojama įvertinant valstybės skolinimosi kainą rinkoje, ir iš to yra speciali formulė išvesta“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
„Valstybė pati skolinasi rinkoje už 2 su puse procento šiuo metu, tai valstybei skolintis už brangiau turbūt nėra ekonominės logikos“, – sakė G. Skaistė.
Tiesa, iš gynybos obligacijų dabar naudos būtų daugiau nei iš terminuotų indėlių. Didieji komerciniai bankai siūlo pusantro procento palūkanas, kredito unijos – iki 3.
Taigi prognozuojamų 5 procentų infliacijos neatsvers nė vienas.
„Taip nukentėtų 5 procentais, o taip nukentės tik 2,4. Taip norėtųsi daugiau, bet tie 5 procentai jūsų paminėti irgi kol kas realiai yra du su trupučiu“, – teigė A. Sysas.
Tikimasi, kad gyventojai gynybos obligacijų nupirks daugiau ir dėl grąžintų pinigų iš II pakopos.
„Vienareikšmiškai verta investuoti. Aš pati asmeniškai turiu obligacijų nusipirkusi ir pirksiu dar, nes dabar pagerėjo sąlygos“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Šiaip, jeigu lyginant du instrumentus, II pakopos pensijų grąža, vertinant vidutiniškai, yra apie 5 proc., todėl gynybos obligacijos tikrai savo grąža negali sukonkuruoti“, – teigė G. Skaistė.
Gyventojų sąskaitos, daliai pasitraukus iš II pensijų pakopos, jau pasipildė 3 milijardais eurų.
Naujausi komentarai