Susirasti, kas krovinius nuvairuotų į Turkiją – nelengva. Atbaido ne tik vienatvė ir gyvenimas vilkiko kabinoje, bet ir karti ankstesnė patirtis.  

„Darbuotojas pasakojo, kad ankstesnės įmonė, kurioje jis dirbo, pusę metų nemokėjo atlyginimo. Mokėdavo tik po 300 eurų ir visą laiką žadėjo, kad mokės toliau“, – darbuotojų patirtimi dalijosi „Krautoma” vadovas Sigitas Žilius.

Tokiems darbdaviams į nagus pakliuvo ne vienas.

„Mes, kaip vežėjai, tas įmones vadiname pašto dėžutėmis: tai yra įmonė, kurioje nieko nėra – tik popierius ir užsienietiška pavarde direktorius“, – teigė „Krautoma” vadovas.

Pagal statistiką, nesąžiningų darbdavių daugiausia yra būtent tarp vežėjų. Nors juodojo sąrašo viršuje kasmet išlieka tie patys.

„TOP 3: statyba, vežėjai ir paslaugų sektorius“, – duomenimis dalijosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Tad arba darbuotojai keičia darbo vietą, arba ieško teisybės Darbo ginčų komisijoje.  

Tokių skaičius pernai ūgtelėjo kone trečdaliu. Darbo ginčų komisija pernai išnagrinėjo kiek daugiau nei 9 tūkst. bylų.

„Apie 30 proc., palyginti su 2023 metais, tai, be abejo, išaugo ir priteistos sumos, kurios siekė apie 15 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – virš 14 mln. – priteista būtent darbuotojų naudai“, – akcentavo DGK darbo organizavimo sk. vedėja Irina Janukevičienė.

Dažniausiai skundžiamasi dėl neišmokėtų atlyginimų – virš 75 proc.

Daugiau problemų yra mažesnėse įmonėse. Didesnės labiau suinteresuotos rūpintis savo reputacija.  

„Tai yra katastrofinė padėtis, nes 30 tūkst. reikia vien kelių transportui, tiek vairuotojų mums reikia per metus, nes išeiname į pensijas, keičiame darbus į kitus. Yra labai didelis poreikis mūsų darbo jėgai, todėl elgtis nesąžiningai, negerbti savo žmonių yra kenkimas visam sektoriui“, – pabrėžė S. Žilius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man labai keista, kai mes girdime iš darbdavių, iš verslo organizacijų, kad rinkoje trūksta darbuotojų, o iš kitos pusės matome statistiką, kad darbo užmokesčio nesumoka“, – stebėjosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Audrius Gelžinis. 

Darbuotojai skundžiasi ne tik dėl to, kad darbdaviui tenka dirbti nemokamai, bet ir dėl per trumpo poilsio laiko, psichologinio spaudimo, neteisėtų atleidimų.

„Tai yra teisinio neišsprūsimo problema, nes yra labai daug situacijų, kai darbuotojai pasirašo darbo sutartį neskaitydami arba pasirašo kažkokius dokumentus neįsigilindami“, – kalbėjo I. Janukevičienė. 

„Pasienyje stovi eilėje, kurioje daug vilkikų ir vienas vairuotojas pervarinėja tuos penkis vilkikus“, –  pasakojo S. Žilius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė aiškina, kad būdų, kaip paspausti darbdavius, dar yra.

„Matyt, reikia pasižiūrėti ir baudų dydžius, nes šiandien mes turime nepagrįstai juokingus baudų dydžius už darbo teisės pažeidimus“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Tiesa, Darbo ginčų komisija gina ne tik darbuotojų, bet ir darbdavių teises. Kreiptis jie gali, pavyzdžiui, dėl darbuotojo padarytų nuostolių, konfidencialumo ar kitų pažeidimų.

Darbdaviams ginčų komisija pernai grąžino arti 300 tūkst. eurų.