- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol kas nuimamos pirmosios javų kultūros – žieminiai miežiai ir kviečiai.
Vieni ūkininkai sako, kad dėl gerų oro sąlygų ir palankių trąšų kainų šiemet galima laukti rekordinio grūdų derliaus, kiti sako esantys atsargesni.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovo Vytauto Buivydo teigimu, javapjūtė šiemet yra rekordiškai ankstyva, tuo metu Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad ankstyvo javapjūtės starto buvo galima tikėtis, nes ir pavasaris, ir vasara prasidėjo anksčiau.
„Mėnesiu beveik anksčiau (prasidėjo javapjūtė – BNS). Žieminius miežius, kurie jau subrendę, pirmoji kulia Varėna. Ten sausa. Lietaus nebuvę, tai džiūsta. Dzūkija jau pradėjo, o kitur ūkininkai dar dairosi – pati pradžia dar, pasibandymai. Sakyčiau, čia tik javapjūtės preliudija. Tikroji javapjūtė dar neprasidėjo. Reikia dar poros savaičių. Dar turi pabręsti augalai“, – BNS teigė A. Svitojus.
„Jeigu kitą savaitę bus taip šilta, pradės judėti visa Lietuva“, – pridūrė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS teigė, kad pirmieji kombainai į miežių laukus pietų Lietuvoje pasuko birželio 28-ąją. Tačiau, pasak jo, ir anksčiau yra buvę metų, kai javapjūtė prasidėdavo liepos pirmomis dienomis.
A. Svitojaus teigimu, šiemet gamtinės sąlygos geresnės ir galima tikėtis geresnio derlingumo.
„Labai nedrąsiai galiu prognozuoti, kad viršysime praėjusių metų derlių. Metai nebus blogesni, jie bus geresni. Gali būti ir rekordiniai visų laikų“, – prognozavo A. Svitojus.
Jeigu kitą savaitę bus taip šilta, pradės judėti visa Lietuva.
Pasak jo, kultūroms augti šiemet buvo palankios sąlygos – palyginti su praėjusiais metais, ir gamtos sąlygos buvo tinkamos, ir kiti rodikliai geresni.
„Praėjusiais metais buvo gana didelė sausra, grūdai nesubrendo ir neturėjome tokio gero derliaus, nors jis buvo didelis. Plotai nemaži buvo, šiemet plotai nesumažėjo, gal net šiek tiek padidėjo. Važiuoji pro laukus vidurio Lietuvoje, Šakius, link Kauno ir matai, kaip jie (javai – BNS) mėlynuoja. Trąšų gavo daug. Jos buvo kažkiek atpigusios šiemet. Drėgmės pavasarį gavo pakankamai“, – kalbėjo A. Svitojus.
V. Buivydas sutinka, kad „laukų vaizdai“ leidžia teigti, kad derlius bus „labai geras“, bet su sąlyga, kad nebus didelio lietaus, bus šilta ir saulėta, tada ir iš laukų pavyks surinkti viską.
„Panašu, kad šie metai bus vieni iš tų, kai bendrai bus geresni derliai. Ne tik javų, bet ir uogų, daržovių. Tai, ką matome laukuose, yra tikrai neblogai. Derliaus potencialas yra labai geras. Klausimas tik, ar tas derlius atsidurs aruoduose, nes yra laukų, kur varpos jau guli ant žemės – jeigu nebūtų lietaus, staigaus vandens kiekio, vėjo, jos laikytųsi. Jeigu dar stipriai palis, grūdai bus „nukulti“ arba permiks. Kad dabar akys džiaugiasi, nereiškia, kad tikrai džiaugsimės turėdami galutinį rezultatą“, – BNS pasakojo ūkininkas.
Tuo metu A. Macijauskas abejoja rekordiniu derliumi: „Jokių rekordų nebus. Pamirškite juos. Rekordai jau buvo pasiekti. Dabar juos įveikti bus sunku: trąšos brangios, negalima naudoti daugelio priemonių, siekiama ekologijos.“
A. Macijauskas sako, kad jau liepos pabaigoje ar rugpjūčio vidury bus pasėti žieminiai rapsai.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ataskaitoje apie šių metų derliaus prognozes nurodoma, kad žieminių kviečių ir rugių derlingumas prognozuojamas artimas arba net šiek tiek didesnis nei daugiametis vidurkis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar įpareigoti norinčius dirbti su vaikais turėti specialų QR kodą3
Seimas ketvirtadienį spęs, ar su vaikais norintys dirbti žmonės privalės turėti specialų kodą, patvirtinantį, jog nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus. ...
-
Seimas balsuos dėl kriptoturto rinkos griežtinimo
Seimas ketina sugriežtinti virtualiųjų valiutų (kripto) įmonių priežiūrą ir įteisinti licencijavimą – parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl Kriptoturto rinkų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pataisų. ...
-
Seimas svarstys, ar LRT biudžetą susieti su BVP1
Seimas svarstys, ar keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus visuomeniniam transliuotojui siejant su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. ...
-
„Lidl Lietuvos“ grynasis pelnas smuko 2,8 karto, pajamos augo 6 proc.2
Vieną didžiausių Lietuvos prekybos tinklų valdanti „Lidl Lietuva“ pastaraisiais finansiniais metais – nuo pernai kovo iki šių metų vasario – uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto mažiau nei ankstesniu la...
-
Nuosavą būstą norėtų įsigyti 80 proc. jaunuolių: kokie kriterijai – svarbiausi?
Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau svajoja apie nuosavą būstą – tokių yra 80 proc. 18–20 metų žmonės tvirtina, kad jiems labai svarbu turėti nuosavą būstą. Renkantis namus, jauniems žmonėms svarbiausia yra jo kaina ir didžiaja...
-
Vakarėlis darbo valandomis: kas kaltas, jei darbuotojas susižaloja?1
Vasarą dažnai darbo valandomis net ir biuruose vyksta vakarėlių. Tačiau tokiu atveju kyla ne vienas su darbo teise susijęs klausimas: kokią atsakomybę už darbuotoją tokių vakarėlių metu prisiima darbdavys? Į šį ir kitus klausimus LNK laid...
-
IDC: tarptautinė kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį augo 3 proc.
Tarptautinė asmeninių kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 3,0 proc. iki apytikriai 64,9 mln. įrenginių, skelbia rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC)....
-
Vyriausybė pritarė atnaujintam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui1
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjung...
-
Viceministrė: pagrindinė „Rail Baltica“ problema – ne pinigai, o projekto tempas1
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. ...
-
Konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo2
Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungo...