- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nebaigus derinti mokesčių reformos paketo, Vyriausybė trečiadienį, tikėtina, jo nesvarstys, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Seimui ketvirtadienį paketas irgi nebus pateiktas.
„Iš esmės nėra baigtas jos derinimas ir ketvirtadienį ji negalėtų būti net techniškai posėdyje, todėl kad Vyriausybė net jeigu pritartų Vyriausybės posėdyje, ko nesitikiu, nes dar šiandien tarpinstituciniame pasitarime diskutuojama, galbūt dar reikės kelių raundų diskusijų, – tas pagal statutą neįmanoma. Todėl ketvirtadienį šito klausimo nebus, kada jis bus – pamatysime“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Liberalų sąjūdžio frakcija Seime neseniai pareiškė, kad rengdami mokesčių pakeitimus konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, kurioje reforma nebuvo numatyta, be to, koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto. Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos nariai taip pat yra išsakę kritikos reformai.
I. Šimonytė sako, kad koalicijos partnerių kritika ir siekis atsirinkti tik patinkančius mokesčių pakeitimus trukdo siekti bendrų tikslų.
Aš vis dėl to norėčiau, kad kolegos apsispręstų.
„Politiškai tokia laikysena nestebina, bet praktiškai žiūrint į tuos uždavinius, kuriuos Vyriausybė ir dauguma yra užsibrėžusi sau išspręsti, nuoseklumo tame yra mažai“, – sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat teigė laukianti iš kolegų koalicijoje pasiūlymų, kokių išlaidų valstybei reikėtų atsisakyti, norint išlaikyti dabartinę mokesčių sistemą, kurią premjerė vadina „nuosaikia“.
„Matyt, kad mums reikės kalbėti labai atvirai ir labai tiesiai – kad jeigu mes neturime valios susitarti iš viso ką nors keisti mokesčių sistemoje, arba galime keisti tik tas dalis, kurios mažina biudžeto pajamas (...) Aš vis dėl to norėčiau, kad kolegos apsispręstų, kokių ambicijų išlaidų srityje jie siūlo atsisakyti, kad valstybė galėtų gyventi su nuosaikiu apmokestinimo lygiu, kokį dabar turi Lietuva“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, mokesčių reformą kritikuojančių koalicijos partnerių vadovaujamos ministerijos kitų metų biudžete prašo didinti finansavimą maždaug 1,5 mlrd. eurų.
„Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad ateinančių metų biudžetui papildomi ministerijų prašymai finansuoti jų programas viršija tris milijardus eurų papildomai. Ir tame tarpe taip pat yra ne viena liberalių partijų vadovaujama ministerija ir suma, kurios yra papildomai prašoma savo programoms, yra gana reikšminga, sakyčiau, kad apie pusę šios sumos“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Mokesčių reformos pakete siūlomas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis, pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, investicinė sąskaita ir kiti pokyčiai. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, taip siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja sprendimą nebeskirti 41 mln. eurų paramos įmonių elektromobiliams
Susisiekimo ministerijai verslui pažadėtą 41 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti nusprendus skirti viešosios infrastruktūros finansavimui, kai kurie politikai ir verslo atstovai kritikuoja tokį sprendimą, o verslininkai sako buvę apgauti...
-
Ekspertai: būsimąjį šildymo sezoną kainos bus nedidelės
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas sako, kad krentant biokuro kainoms galima tikėtis, jog artėjantį šildymo sezoną, palyginti su pernykščiu, šilumos kainos išliks nedidelės. ...
-
Seimo komitetas – už M. Lingės siūlymą visą NT apmokestinti 0,05–4 proc.2
Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus. ...
-
Antros pakopos pensijų fondų grąža šiemet – 8,3 proc.1
Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). ...
-
Bankai: verslo finansavimas auga, skolinimąsi riboja infliacija ir palūkanos
Šiemet įmonėms suteiktų paskolų vertė augo 2,7 proc., finansavimas didėjo visuose sektoriuose, išskyrus pramonę, teigia Lietuvos bankas (LB). Komerciniai bankai teigia, kad galėtų skolinti daugiau, bet dėl infliacijos ir augančių pal...
-
Asociacija: lietuviškų grūdų derlius šiemet mažėjo 4 proc. iki 7 mln. tonų
Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). ...
-
A. Armonaitė: japonus Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai1
Japonijos įmones Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,4 proc., 2021 metais – 6,3 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais to meto kainomis siekė 67,4 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi išankstine metine informacija skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumai
Vieni taupo, kaip sakoma, kojinėje, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai: banko „Citadele“ valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyš...
-
V. Mitalas palaiko siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nusistatyti NT tarifus1
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo tur...