„Tikiuosi, kad Seimas liks prie pradinio Vyriausybės pasiūlymo ir vis dėlto tikiuosi, kad pats įstatymas bus palaikytas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ji teigė besitikinti, kad Seimas palaikys Vyriausybės iniciatyvą įnašu finansuoti gynybą ir saugumą, o ne kitas kai kurių opozicijos narių siūlomas iniciatyvas.

„Gynyba, saugumas yra vienintelė tikra viešoji gėrybė pagal ekonomikos apibrėžimą, vienintelis dalykas, kurio neįmanoma nusipirkti rinkoje ir vienintelis, už ką niekas kitas atsakingas, kaip tik valstybė. Todėl mes siūlome laikytis to paties pasiūlymo, kurį pasiūlė Vyriausybė“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas balsuos dėl opozicijos atstovų siūlymo dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.   

Premjerė sako, kad solidarumo įnašas kitiems tikslams negali būti renkamas.

„Visais kitais atvejais mes kalbame apie atskirų grupių interesus ir tokiu atveju turbūt sutarti, kuris čia interesas, kurios grupės yra aukščiau kitų interesų, būtų neįmanoma ir aš jau tada matyčiau labai ribotas galimybes apskritai šį sprendimą priimti“, – teigė I. Šimonytė.

Jos teigimu, nesiruošiama daryti kokių nors nuolaidų mainais į įnašo patvirtinimą Seime.

„Čia ne mainymas ar nuolaidų darymas, visos nuolaidos ar mainymai turi turėti kažkokią vis dėlto logiką. Ir logika yra paprasta – šis pasiūlymas būtent susietas su krašto apsaugos finansavimu dėl labai aiškių priežasčių. Dėl to, kad Lietuva turi per labai trumpą laiką, kol galios ta įmoka, jeigu Seimas ją patvirtins, įgyvendinti labai svarbius ir bangiai kainuojančius projektus karinio mobilumo srityje ir karinės infrastruktūros kūrimo srityje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, Seimui įnašo nepatvirtinus lėšas šiems tikslams Vyriausybei tektų skolintis: „Mes turėtume antraip šitiems tikslams lėšas skolintis ir ne už pačias maloniausias palūkanas“.

Iš solidarumo įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.

Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.