„Mano pagrindinis pastebėjimas tam planui, kad vis dėlto Vyriausybė turėtų turėti daugiau lankstumo reaguoti į situaciją. Gali būti, kad neužteks to, kas yra. Kalbėkime apie paramos formas kai kuriems verslams. Yra tokių verslų, kuriems 40 proc. darbo užmokesčio artimiausius mėnesius nebus iš ko susimokėti. Ir tada klausimas, kokią mes čia turime riziką. Ar mes tuos verslus paliekame tą neapibrėžtą laikotarpį, ar turime nusimatyti daugiau lankstumo“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

„Kitas dalykas – mokestinių paskolų sutartys, kai dabar bus galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio (mokėjimą. – ELTA), kas yra tikrai gerai, bet klausimas, ar nereikėtų padaryti horizontalių sprendimą bent jau smulkiam ir vidutiniam verslui, nes, jeigu daug verslų vienu metu kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), „Sodrą“ dėl mokestinių paskolų sudarymo, administracinė našta bus labai didelė“, – sakė ji.

I. Šimonytės teigimu, skolinimasis tokioje situacijoje bus neišvengiamas.

„Jeigu pajamų surinkimas sutriks, o tokia tikimybė yra, o priemonių reikės daugiau ir finansavimo toms priemonėms taip pat, tai mes nesame sukaupę tiek daug rezervo, (…) kad galėtume labai ilgai tais rezervais palaikyti šituos poreikius. Skolinimasis tokiais atvejais bus neišvengiamas“, – sakė ji.

Pasak jos, situacija šiuo metu yra lygiai taip pat neapibrėžta kaip 2008 metais.

„Yra tikimybė, kad sunkumai užtruks trumpiau, tada pagrindinis mūsų uždavinys yra išlaikyti verslus, kuriems reikia kelių mėnesių, kad jie galėtų grįžti į normalų gyvenimą, bet, jei tai persiduos į realią ekonomiką ir tarptautinė ekonominė padėtis spaudimą pastiprins, iššūkių bus nemažai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Vyriausybė pirmadienį po pasitarimo pritarė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.

Vyriausybė pagal planą iki trijų mėnesių mokėtų savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 250 eurų išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.

Pagal planą, valstybės lėšomis iki trijų mėnesių turi būti prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga.

Efektyviai sveikatos priežiūros ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai būtų skirta 500 mln. eurų.

Vyriausybei taip pat suteikiama teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.