37,9 – tiek Lietuvoje siekia Gini koeficientas.

Gruodžio mėnesio viduryje ES statistikos agentūra "Eurostatas", remdamasis 2015 m. duomenimis, paskelbė, kad bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini koeficientas Lietuvoje pasiekė 37,9. Ir tai yra gerokai daugiau nei ES vidurkis, siekiantis 31.

Panašus į Lietuvos Gini koeficientas užfiksuotas Rumunijoje (37,4), taip pat Bulgarijoje (37). Toliau rikiuojasi kitos dvi Baltijos valstybės: Latvija ir Estija, kur Gini siekia atitinkamai 35,4 ir 34,8. Europoje didesnis Gini koeficientas už Lietuvoje esantį yra tik Serbijoje (38,2).

2010 ir 2012 m. Gini koeficientas Lietuvoje mažėjo, tačiau nuo socialdemokratų atėjimo į valdžią pradėjo augti.

7,2 – tiek proc. šiais metais augo darbo užmokestis (neto) Lietuvoje.

Per šiuos metus paskaičiuotas darbo užmokestis (bruto) valstybės bei privačiajame sektoriuje padidėjo atitinkamai 6,8 proc. ir 8,6 proc., o išmokėtas (neto) – 7,2 proc. ir 8,9 proc. Remiantis Lietuvos banko (LB) prognoze, kitąmet laukiama darbo užmokesčio augimo lėtėjimo – augimas sieks apie 5,7 proc.

2,9 – tiek proc. šiais metais, lyginant su pernai, sumenko Lietuvos eksportas.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais siekė 18,447 mlrd. eurų arba 2,9 proc. mažiau nei per atitinkamą 2015-ųjų laikotarpį. Anot statistikų, eksporto sumažėjimui šiemet įtakos turėjo sumenkęs naftos produktų, trąšų, valgomųjų vaisių ir riešutų eksportas.

5 – tiek proc. šiais metais vidutiniškai brango būstas didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

"Ober-Haus" duomenimis, per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0 proc., Kaune – 3,6 proc., Klaipėdoje – 2,4 proc., Šiauliuose – 5,1 proc. ir Panevėžyje – 4,1 proc. Kainų didėjimo tendencijos buvo stebimos ir butų nuomos rinkoje. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet būsto kainos Lietuvoje augs lėčiau ir neviršys atlyginimų augimo.

2 – tiek proc. šiais metais augo Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP).

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP per devynis 2016 m. mėnesius (nuo sausio iki rugsėjo), palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, ūgtelėjo 2,1, proc. LB neseniai patikslino šių ir kitų metų šalies ūkio augimo prognozę – šiais metais laukiama 2 proc. augimo, o kitąmet – 2,4 proc.

0,9 – tiek proc. sumažėjo nedarbas Lietuvoje.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruoti neturintys darbo asmenys šiais metais sudarė 7,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, ir tai yra 0,9 proc. punkto mažiau nei prieš metus. Jaunimo nedarbas per kelerius metus sumažėjo perpus: 2012 m. jaunimo (iki 25 metų) nedarbas siekė beveik 27 proc., o 2016 m. birželį – 13,1 proc.

32 – tiek milijonų eurų kainuos Seimo pratęsta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui.

Seimas priėmė PVM įstatymo pataisas, kuriomis nutarta iki 2017 m. gegužės 31 d. pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Vyriausybė tam reikalingus 32 mln. eurų paims iš kitų metų Kelių priežiūros ir plėtros fondo.

8,519 – tiek mlrd. eurų sieks kitų metų valstybės biudžetas.

Praėjusią savaitę Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kurio išlaidos pajamas viršys apie 0,5 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 0,7 proc. BVP – 0,1 punkto mažiau nei ankstesnės Vyriausybės parengtame pirmajame projekte.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pastebėjimus, valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2017 m. sudarys apie 1,2 proc. BVP – 0,1 punkto mažiau. 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, palyginti su pirmuoju variantu, didėja apie 43 mln. eurų iki 8,519 mlrd. eurų, asignavimai – 10 mln. eurų iki 9,07 mlrd. eurų.

213 – už tiek milijonų eurų Švedijos "ICA Gruppen" valdomas mažmeninės prekybos tinklas "Rimi Lietuva" įsigijo įmonę "Palink", valdančią prekybos tinklą "Iki".

Įsigijusi Lietuvoje veikiantį 235 "Iki" parduotuvių tinklą, "Rimi Lietuva" taps antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos. Dabar Lietuvoje didžiausią rinkos dalį turi "Maxima", toliau – "Iki", "Norfa" ir "Rimi", o mažesniuose miestuose bei miesteliuose prekybos tinklą yra išvysčiusi "Aibė". Šių metų birželį į rinką atėjo Vokietijos tinklas "Lidl", šiuo metu turintis 22 parduotuves.

62 – tiek procentų lietuvių neturi sukaupę santaupų juodai dienai.

Remiantis statistika, mažiau santaupų už lietuvius ES turi tik bulgarai (69 proc. jų neturi santaupų). Geriausia padėtis Čekijoje – ten tik 38 proc. žmonių taupyklės tuščios. Mažos pajamos ir aukštos prekių bei paslaugų kainos – viena iš priežasčių, kodėl santaupų atsidėti pavyksta tik nedaugeliui Lietuvos gyventojų. Kita santaupų stygiaus priežastimi gali būti asmeninio biudžeto valdymo įgūdžių ir finansų kontrolės stoka.

80 – tiek procentų lietuvių yra nepatenkinti savo darbo užmokesčio dydžiu.

Remiantis įdarbinimo tarpininkės "CV Online" šių metų spalio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, iš visų Baltijos šalių gyventojų lietuviai yra labiausiai nepatenkinti darbo užmokesčiu – atlyginimo dydžiu yra nepatenkinti net 80 proc. Lietuvos darbuotojų. Latvijoje atlyginimu nepatenkinti apie 60 proc. darbuotojų, o Estijoje – 65 proc. "CV Online" teigimu, palyginti su prieš trejus metus vykusios analogiškos apklausos duomenimis, nusivylusių atlygiu Lietuvos gyventojų dalis padidėjo 2 proc.

360 – tiek milijardų eurų blogų paskolų turi sukaupę Italijos bankai.

Italijos bankų sistemą slegiančių neveiksnių paskolų vertė siekia net 360 mlrd. eurų. Italijos vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino sunkumų slegiamų šalies bankų gelbėjimo valstybės lėšomis planą. Jo vertė – 20 mlrd. eurų. Pirmasis finansinę valstybės pagalbą gaus labiausiai pažeidžiamas "Monte dei Paschi di Siena" bankas.

55 – maždaug tiek JAV dolerių dabar kainuoja vienas barelis "Brent" rūšies naftos.

"Brent" rūšies naftos kaina stabilizavosi ties 55 JAV doleriais už barelį, investuotojams laukiant naujienų apie susitarimo dėl naftos gavybos apimčių mažinimo realizavimo pradžią nuo sausio 1 d. Naftą išgaunančios pasaulio valstybės sutarė gavybos apimtis sumažinti beveik 2 proc.