- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžios prognozės nepasitvirtino. Pabėgėlių iš Ukrainos srautas žiemą neišaugo. Vidutiniškai per parą jų atvyksta apie 50. Nors šie skaičiai mažesni nei rudenį, Jungtinių Tautų atstovas ragina toliau didinti finansinę paramą karo pabėgėliams. Skaičiuojama, kad Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms reiktų 17 milijonų eurų, pasakojama LNK reportaže.
Ana Kirilova jau tris mėnesius slaugo ne Ukrainos, o Lietuvos pacientus. Gauti tokį patį darbą kaip tėvynėje, ukrainietė galėjo svajoti po septynių mėnesių mokymo.
„Mes ateiname 7 val. ryto ir vykdome gydytojo nurodymus. Sustatome lašines, atliekame kitas įvairias injekcijas, matuojame kraujospūdį ir atliekame kitus kasdienius darbus“, – pasakojo Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės (RVUL) slaugytoja Ana.
Nors ligoninėje medicininė įranga Anai jau pažįstama, lietuvių kalbos ji dar mokosi.
„Jei kalba lėtai, suprantu, ką sako lietuviškai, tačiau atsakyti dar ne visada moku“, – sakė A. Kirilova.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ukrainietė sako, kad priprasti prie naujo gyvenimo nebuvo sunku, bet būdo susigyventi su sielvartu, ji dar nerado.
„Žinoma, baimės jausmas išlikęs, nes mano artimieji – Ukrainoje. Nerimauju ir dėl pačios Ukrainos ateities. Todėl emociškai sunku“, – atviravo moteris.
Ana su vyru ir vaiku – Lietuvoje, tačiau tėvai, brolis ir sesė – vis dar Ukrainoje. Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi naujai pabėgėlių iš Ukrainos bangai. Valdžia skaičiavo, kad ukrainiečių skaičius gali padvigubėti, bet ši prognozė nepasitvirtino.
„Šiandien karo pabėgėlių srautas gerokai sumažėjęs“, – konstatavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Anot Valstybinės duomenų agentūros, vidutiniškai per savaitę atvyksta iki 300 pabėgėlių. Šie skaičiai mažesni nei pernai rudenį.
„Kasdien atvyksta užsiregistruoti apie 50–70 asmenų. Ši tendencija tęsiasi jau apie penkis mėnesius“, – teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Valstybės donorės gali laisvai nuspręsti, kokią šalį nori paremti. Ir tik nuo donorių priklauso, kaip ir kas bus finansuojama.
Nors ukrainiečių srautas Lietuvoje spėjo stabilizuotis, šiandien pradedamas įgyvendinti Nacionalinis veiksmų planas. Humanitarinės organizacijos, nevyriausybininkai, Jungtinės Tautos (JT) suskaičiavo, kiek ir kokios pagalbos reikia ukrainiečiams. Ta proga Lietuvoje lankėsi ir JT atstovas Henrik M.Nordentoft.
„Planas apima įvairias pagrindines sritis: apgyvendinimas, sveikatos priežiūra, pragyvenimo užtikrinimas, orios sąlygos, pagalba įsidarbinant“, – kalbėjo Henrik M.Nordentoft.
Nevyriausybininkai ukrainiečiams pagalbą teikia ir dabar, tačiau išryškėjo spragos – ukrainiečius pasiekia mažesnė parama arba jos reikia dar daugiau.
„Mes turime vieną labdaros valgyklą Klaipėdoje ir tą paslaugą ukrainiečiams teikiame. Dar keturias norime atidaryti regionuose. Žinoma, atsižvelgiant, kur daugiausiai telkiasi pabėgėlių, ar tai tai būtų Marijampolė, ar Šiaulių regionas“, – kalbėjo „Maisto banko“ lėšų telkimo vadovė Dovilė Kovalskytė.
„Viena iš krypčių – apgyvendinimas. Antra iš krypčių – turėti papildomų darbuotojų, kurie padėtų valstybei reaguoti į poreikius, teikti socialines paslaugas, informuoti žmones“, – sakė „Raudonojo Kryžiaus“ atstovė Eglė Samokovaitė.
Organizacija skaičiuoja, kad paramai reikia iki 17 milijonų eurų. Pirmąkart bus bandoma pinigų gauti iš tarptautinių donorų, t. y. iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ar fondų.
„Valstybės donorės gali laisvai nuspręsti, kokią šalį nori paremti. Ir tik nuo donorių priklauso, kaip ir kas bus finansuojama“, – sakė Lietuvoje viešėjęs JT atstovas.
Iki šiol parama ukrainiečiams buvo skiriama iš pačių lietuvių suaukotų pinigų arba valstybės biudžeto. Kaip greitai seksis rinkti pinigus iš tarptautinių donorų, nežinia. Nevyriausybininkai teigia, kad bus sudėtinga. Ministerija viliasi, kad lėšas pavyks surinkti, kol ukrainiečiams baigsis tokios skaitmeninės ar popierinės pažymos, vadinamos laikinąja apsauga. Ukrainiečiams ji nustos galioti kitų metų kovą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...