- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei Energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama laipsniškai iki 2023 metų atsisakyti mažmeninių kainų reguliavimo buitiniams vartotojams.
Energetikos ministerija praneša, kad, atsižvelgiant į ES nustatytus reikalavimus, siekiama užtikrinti efektyvią elektros energijos tiekimo paslaugų rinkos plėtrą ir sklandžiai pereiti nuo reguliuojamos prie konkurencija grįstos mažmeninės elektros tiekimo rinkos.
„Lietuvoje iki šiol elektros tiekime buitiniams vartotojams dominuoja visuomeninis tiekėjas. (...) Didesnė konkurencija leidžia tikėtis kokybiškesnių paslaugų, galimybių vartotojams pasirinkti labiausiai jų ekonominius interesus ir poreikius atitinkančius elektros energijos vartojimo planus“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninių tiekėjų (daugiausia „Ignitis“) paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu. Įgyvendinus pokyčius bus sudarytos sąlygos rinkoje aktyviai veikti daugiau elektros energijos tiekėjų, o vartotojams atsiras realios galimybės rinktis iš keleto alternatyvių pasiūlymų.
Energetikos ministerija siūlo atsisakyti visuomeninio elektros energijos tiekimo modelio ir elektros energijos tiekimo kainų reguliavimo buitiniams vartotojams pereinant prie nepriklausomu elektros energijos tiekimu grįsto rinkos modelio. Šį pasikeitimą siūloma įgyvendinti trimis etapais.
Pirmuoju etapu – nuo 2021 metų sausio 1 dienos būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams. Antruoju etapu – nuo 2022 metų sausio 1 dienos būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1000 kilovatvalandžių (kWh), išskyrus pažeidžiamus vartotojus. Trečiuoju etapu – nuo 2023 metų sausio 1 dienos galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos visiems buitiniams vartotojams, ir jie turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams atsisakymas vyks kartu su išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimu.
Numatoma, kad mažmeninės elektros energijos rinkos liberalizavimas užtikrins aktyvų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų dalyvavimą rinkoje, kartu paskatins naujų tiekėjų atėjimą, sudarys sąlygas skaidriai tiekėjų konkurencijai.
Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 m., Latvija – 2015 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...