Įmonės už šildymą moka keliais šimtais procentų daugiau, bet valdžia padėti net nesvarsto

Išaugusios šildymo kainos

Vienoje didžiausių galerijų savo plotu Vilniuje džiaugsmą meno parodomis muša rūpestis dėl šildymo. Anot galerijos direktorės, šalta čia ir dirbantiems menininkams, ir atvykusiems lankytojams.

„Yra apie 700 kv. metrų, tai yra didelės patalpos aukštomis lubomis. Senamiesčio pastatas, vadinasi, pačios sienos yra pakankamai įšalusios“, – sakė galerijos „Arka“ direktorė Evelina Januškaitė.

Galerija „Arka“ pati už šildymą nemoka – sąskaitos keliauja steigėjui, Dailininkų sąjungai. Jos pastarojo mėnesio išlaidos už šildymą nepradžiugina.

„1690 eurų. Pernai turėjome mažiau negu 800 eurų“, – skaičiavo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.

Dailininkų sąjungai priklauso devynios galerijos. Visų sąskaitos už šildymą šiemet išaugo ne keliais, bet keliais šimtais procentų.

„Grafikos centras – 250 procentų padidėjusi šiluma. Gal tada ir visas grafikos menas turėtų brangti 250 procentų? Nerealu“, – stebėjosi moteris.

Gal tada ir visas grafikos menas turėtų brangti 250 procentų?

Menininkai baiminasi, kad po Naujųjų metų bus ypač striuka. Įstaiga – ne biudžetinė, o viešoji. Kaip jai teks apmokėti sąskaitas, svarstomi įvairūs scenarijai

„Atsisakyti kažkokių veiklų, pavyzdžiui. Jeigu bus tokia situacija, niekas nuo uždarymo nėra apsaugotas“, – kalbėjo E. Ganda Bogdanienė.

Pabrangusi elektra

Galerijoms – šildymas, o gamintojams galvos skausmas – elektros kaina. Kai kurie jau suskaičiavo, kad už elektrą mokės beveik keturis kartus daugiau.

„Jeigu per šiuos metus už elektrą sumokėsime 620 tūkst., tai kitais metais apie du milijonus. Reiškia, 1,4 mln. reikia uždirbti papildomai“, – skaičiavo UAB „Hoda“ vadovas Raimundas Gražys.

Plastikinių produktų gamintojas už elektrą būtų mokėjęs mažiau, tačiau tiekėjas „Ignitis“ staiga nusprendė su įmone nutraukti sutartį, neva elektra labai pabrango.

„Užeina noras, paima ir nutraukia, sako, mes ne viską buvome apdraudę. Tikėt – netikėt? Ar tą mūsų elektrą dabar parduos su dideliu pliusu?“ – svarstė R. Gražys.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kol kas nemato, kad tiekėjai piktnaudžiautų sutarčių nutraukinėjimais su verslu.

„Jeigu tiekėjai nenutrauktų tokių sutarčių, tai, atitinkamai, tada jau tiekimo įmonės susidurtų su finansinėmis problemomis. Tokiu atveju, šita problema galėtų tapti ne vien privataus vartotojo problema, bet apskritai visų vartotojų problema“, – sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Renatas Pocius / Stop kadras

Valstybė nepadės

Įmonėms, kurioms sunku padengti išaugusias energijos sąnaudas, energetikos ministras užvakar užsiminė apie valstybės pagalbą. Tačiau vakar to jau nebekomentavo.

„Klausimas yra sprendžiamas ir su Ekonomikos ir finansų ministerija, ir mes toje darbo grupėje esame. Ieškosime būdų, kaip toms įmonėms, kurios susiduria su tuo, galėsime padėti“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Paklausus ekonomikos ir inovacijų ministrės, ši, pirma, nusišypsojo. Vėliau leido suprasti, kad jokia pagalba verslui nesvarstoma.

„Man sunku pasakyti, kodėl energetikos ministras taip pakomentavo. Tai tikrai nėra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinybos klausimas“, – sakė Aušrinė Armonaitė.

Tačiau verslui gerų prognozių dėl energijos kainų nėra. Elektros kaina biržoje siekia 100 eurų už megavatvalandę, o dujų – 2000 Amerikos dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Dalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių gali tiesiog bankrutuoti, išnykti iš rinkos.

„Dalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių gali tiesiog bankrutuoti, išnykti iš rinkos, tai reiškia, kad mes matysime mažesnį užimtumą, didesnį nedarbą ir mažesnes valstybės biudžeto pajamas“, – situaciją komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Priemonių nebuvo imtasi

Panašu, kad tiek verslas, tiek gyventojai tampa energijos kainų įkaitais. Mat ekspertų nuomone, Vyriausybė iki šiol nepasiūlė veiksmingų sprendimų.

„Mūsų Vyriausybė ne visiškai arba net visiškai ne taip darė kaip kitos šalys. Lenkai didžiules priemones pritaikė – visą tokį paketą pavadino „antiinfliaciniu skydu“, pagal kurį sumažino įvairius mokesčius“, – pasakojo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Ministras D. Kreivys sakė, kad energijos kainos aukštos visoje Europoje, tad Lietuvos verslo konkurencingumas dėl to nesumažėjo.