Centrinis bankas taip pat siūlo paskolomis tiesiogiai finansuoti perspektyvaus smulkių ir vidutinių įmonių dėl karantino neapmokėtas sąskaitas. Šiuos siūlymus Vyriausybės darbo grupei verslo finansavimui spręsti pristatęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sakė, kad, Vyriausybei pritarus steigti fondą, ši priemonė sąskaitoms apmokėti galėtų startuoti jau kitą savaitę.

Lėšos reikšmingoms įmonėms

Pasak M.Jurgilo, Lietuvos banko siūlomas fondas savo veiklos principu primintų lombardą – būtų skirtas paskutinės viltiems finansavimui suteikti.

"Kas atsitinka, kai mes gyvenime susiduriame su situacija, kai niekas mumis netiki, o mes tikrai manome, kad reikia tik truputėlio lėšų ir galėsime atsistoti ant kojų? Kartais tenka eiti į lombardą, užstatyti savo auksinį laikrodį ir taip gauti pinigų, kurie padės išgyventi. Siūlomo valstybinio fondo idėja iš dalies į tai ir yra panaši – jei yra valstybei svarbūs strateginiai sektoriai, valstybė kaip paskutinis skolintojas sutiktų investuoti į šių įmonių veiklą", – aiškino M.Jurgilas.

Pasak jo, fondas galėtų skatinti tokias įmones leisti obligacijas, taip pat sudarytų galimybę investuoti į šių įmonių akcinį kapitalą.

"Tai būtų naudinga, nes jei tokios įmonės rudenį iš krizės išeitų su skolos akmeniu ant kaklo, jų atsigavimo tikimybė būtų labai maža. Tačiau jei tokia įmonė būtų rekapitalizuota, ji būtų net stipresnė, palyginti su kitais rinkos dalyviais", – tvirtino M.Jurgilas.

Startuoti padėtų valstybė

Jo teigimu, tokį fondą galima greitai ir lengvai įsteigti, jis iškart pradėtų veikti, aiškus tokios veiklos reguliavimas. Fondo steigėja ir vienintelė akcininkė galėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega").

Fondo steigimą turėtų finansuoti valstybė, tačiau vėliau jo veikloje galėtų dalyvauti ir privatus sektorius.

"Tokia struktūra leistų įsilieti kitiems instituciniams investuotojams ir tokiu būdu pritrauktų lėšų. Numatoma, kad fondo pagrindinis investuotojas galėtų leisti obligacijas, kurias garantuotų Vyriausybė. Tokios struktūros leidžiamos obligacijos tiktų Europos Centrinio Banko (ECB) programai, kuri kaip tik ir yra skirta krizės padariniams švelninti", – sakė M.Jurgilas.

Kartais tenka eiti į lombardą, užstatyti savo auksinį laikrodį ir taip gauti pinigų, kurie padės išgyventi.

Anot jo, ECB programos apimtis yra 750 mlrd. eurų, iš kurių Lietuva galėtų pasinaudoti daugiau kaip 3 mlrd. eurų.

Fondas investuotų į pagalbos prašančias įmones, suteikdamas joms paskolas apyvartinėms lėšoms, pirkdamas rinkos (ir blogesnėmis) sąlygomis obligacijas ir akcijas. Pagal sumanymą, paskolos turėtų būti suteikiamos per savaitę, obligacijos išleidžiamos ir nuperkamos per dvi savaites, akcijos – per 6–8 savaites.

Fondas investuotų iki 2020 m. pabaigos, investicijų trukmė – nuo vienų iki šešerių metų. Siūloma nefinansuoti finansinių ir draudimo paslaugų, alkoholio ir tabako prekybos, nekilnojamojo turto sandorių, ginklų pardavimo verslo, loterijų ir lažybų.

Paskolos sąskaitoms apmokėti

Pasak M.Jurgilo, dėl karantino uždraudus tam tikras veiklas, sutriko atsiskaitymų grandinė, smulkios ir vidutinės įmonės negauna apmokėjimo už prekes ir paslaugas, o kredito įstaigų paskolos joms neprieinamos. Nedidelėms įmonėms "Invega" galėtų padėti teikdama tikslines paskolas apmokėti jų sąskaitas.

"Mes stebime rinką ir matome, kad nukentėjo ne tik tie verslai, kuriems valstybė dėl aiškių priežasčių uždraudė veikti, bet ir jiems prekes bei paslaugas teikusios įmonės. Pastarosios galbūt galėtų persiorientuoti ir toliau tęsti veiklą, tačiau susidūrė su neapmokėtomis sąskaitomis", – aiškino M.Jurgilas.

Jo teigimu, Lietuvos banko specialistai siūlo sukurti papildomą "Invegos" administruojamą pagalbos priemonę, kuri ir būtų skirta tiekėjų sąskaitoms apmokėti.

"Taip užkirstume galimybę susidaryti neapmokėtų skolų grandinei, kuri mus nugramzdintų į panašią situaciją, kurią turėjome 2008–2009 m., kai vieni buvo skolingi kitiems ir nebežinojome, kur tai baigiasi", – sakė M.Jurgilas.

Siūloma, kad "Invega" skolintų įmonėms, kurios atitiktų tam tikrus kriterijus, įskaitant mokumo ir socialinio atsakingumo, ir kurių sąskaitos neapmokamos dėl karantino. Paskola būtų teikiama arba sąskaitą gavusiai, arba išrašiusiai įmonei (priklausomai kuri kreipiasi).

Sąskaitą išrašiusiai įmonei būtų pervedamos lėšos, o dėl paskolos besikreipiančiai įmonei atsirastų skolinis įsipareigojimas.

Idėjos autorių nuomone, maksimali paskolos suma priklausytų nuo įmonės dydžio ir galėtų siekti nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Kredituos ir finansų įmones

Lietuvos bankas galės kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų įmones, jeigu jos patirtų sunkumų dėl koronaviruso sukeltos krizės. Tai padėtų efektyviau spręsti lėšų trūkumo problemas. Už tokias Lietuvos banko įstatymo pataisas kovo 31-ąją balsavo 97 Seimo nariai.

Parlamentaro Andriaus Palionio inicijuotos pataisos numato, kad iškilus likvidumo problemų paskolas Lietuvos bankas galės teikti mokėjimo, elektroninių pinigų, vertybinių popierių, draudimo, išperkamosios nuomos ir kitas finansines paslaugas teikiančioms įmonėms.

M.Jurgilas nurodė, kad pataisos leis į Lietuvos banką dėl likvidumo paskolų kreiptis mokios, bet laikinų likvidumo problemų turinčios finansų įstaigos.

Ar finansų įstaiga yra reikšminga finansų sistemai, ar ji atitinka kitas sąlygas paskolai gauti, M.Jurgilo teigimu, spręstų Lietuvos banko likvidumo paskolų komitetas.