- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas siūlo steigti specialų valstybinį fondą, kuris greitai suteiktų laikiną finansinę paramą dėl koronaviruso krizės sunkumų turinčioms ir bankų paskolų negaunančioms didelėms ir socialiai svarbioms įmonėms.
Centrinis bankas taip pat siūlo paskolomis tiesiogiai finansuoti perspektyvaus smulkių ir vidutinių įmonių dėl karantino neapmokėtas sąskaitas. Šiuos siūlymus Vyriausybės darbo grupei verslo finansavimui spręsti pristatęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sakė, kad, Vyriausybei pritarus steigti fondą, ši priemonė sąskaitoms apmokėti galėtų startuoti jau kitą savaitę.
Lėšos reikšmingoms įmonėms
Pasak M.Jurgilo, Lietuvos banko siūlomas fondas savo veiklos principu primintų lombardą – būtų skirtas paskutinės viltiems finansavimui suteikti.
"Kas atsitinka, kai mes gyvenime susiduriame su situacija, kai niekas mumis netiki, o mes tikrai manome, kad reikia tik truputėlio lėšų ir galėsime atsistoti ant kojų? Kartais tenka eiti į lombardą, užstatyti savo auksinį laikrodį ir taip gauti pinigų, kurie padės išgyventi. Siūlomo valstybinio fondo idėja iš dalies į tai ir yra panaši – jei yra valstybei svarbūs strateginiai sektoriai, valstybė kaip paskutinis skolintojas sutiktų investuoti į šių įmonių veiklą", – aiškino M.Jurgilas.
Pasak jo, fondas galėtų skatinti tokias įmones leisti obligacijas, taip pat sudarytų galimybę investuoti į šių įmonių akcinį kapitalą.
"Tai būtų naudinga, nes jei tokios įmonės rudenį iš krizės išeitų su skolos akmeniu ant kaklo, jų atsigavimo tikimybė būtų labai maža. Tačiau jei tokia įmonė būtų rekapitalizuota, ji būtų net stipresnė, palyginti su kitais rinkos dalyviais", – tvirtino M.Jurgilas.
Startuoti padėtų valstybė
Jo teigimu, tokį fondą galima greitai ir lengvai įsteigti, jis iškart pradėtų veikti, aiškus tokios veiklos reguliavimas. Fondo steigėja ir vienintelė akcininkė galėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega").
Fondo steigimą turėtų finansuoti valstybė, tačiau vėliau jo veikloje galėtų dalyvauti ir privatus sektorius.
"Tokia struktūra leistų įsilieti kitiems instituciniams investuotojams ir tokiu būdu pritrauktų lėšų. Numatoma, kad fondo pagrindinis investuotojas galėtų leisti obligacijas, kurias garantuotų Vyriausybė. Tokios struktūros leidžiamos obligacijos tiktų Europos Centrinio Banko (ECB) programai, kuri kaip tik ir yra skirta krizės padariniams švelninti", – sakė M.Jurgilas.
Kartais tenka eiti į lombardą, užstatyti savo auksinį laikrodį ir taip gauti pinigų, kurie padės išgyventi.
Anot jo, ECB programos apimtis yra 750 mlrd. eurų, iš kurių Lietuva galėtų pasinaudoti daugiau kaip 3 mlrd. eurų.
Fondas investuotų į pagalbos prašančias įmones, suteikdamas joms paskolas apyvartinėms lėšoms, pirkdamas rinkos (ir blogesnėmis) sąlygomis obligacijas ir akcijas. Pagal sumanymą, paskolos turėtų būti suteikiamos per savaitę, obligacijos išleidžiamos ir nuperkamos per dvi savaites, akcijos – per 6–8 savaites.
Fondas investuotų iki 2020 m. pabaigos, investicijų trukmė – nuo vienų iki šešerių metų. Siūloma nefinansuoti finansinių ir draudimo paslaugų, alkoholio ir tabako prekybos, nekilnojamojo turto sandorių, ginklų pardavimo verslo, loterijų ir lažybų.
Paskolos sąskaitoms apmokėti
Pasak M.Jurgilo, dėl karantino uždraudus tam tikras veiklas, sutriko atsiskaitymų grandinė, smulkios ir vidutinės įmonės negauna apmokėjimo už prekes ir paslaugas, o kredito įstaigų paskolos joms neprieinamos. Nedidelėms įmonėms "Invega" galėtų padėti teikdama tikslines paskolas apmokėti jų sąskaitas.
"Mes stebime rinką ir matome, kad nukentėjo ne tik tie verslai, kuriems valstybė dėl aiškių priežasčių uždraudė veikti, bet ir jiems prekes bei paslaugas teikusios įmonės. Pastarosios galbūt galėtų persiorientuoti ir toliau tęsti veiklą, tačiau susidūrė su neapmokėtomis sąskaitomis", – aiškino M.Jurgilas.
Jo teigimu, Lietuvos banko specialistai siūlo sukurti papildomą "Invegos" administruojamą pagalbos priemonę, kuri ir būtų skirta tiekėjų sąskaitoms apmokėti.
"Taip užkirstume galimybę susidaryti neapmokėtų skolų grandinei, kuri mus nugramzdintų į panašią situaciją, kurią turėjome 2008–2009 m., kai vieni buvo skolingi kitiems ir nebežinojome, kur tai baigiasi", – sakė M.Jurgilas.
Siūloma, kad "Invega" skolintų įmonėms, kurios atitiktų tam tikrus kriterijus, įskaitant mokumo ir socialinio atsakingumo, ir kurių sąskaitos neapmokamos dėl karantino. Paskola būtų teikiama arba sąskaitą gavusiai, arba išrašiusiai įmonei (priklausomai kuri kreipiasi).
Sąskaitą išrašiusiai įmonei būtų pervedamos lėšos, o dėl paskolos besikreipiančiai įmonei atsirastų skolinis įsipareigojimas.
Idėjos autorių nuomone, maksimali paskolos suma priklausytų nuo įmonės dydžio ir galėtų siekti nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Kredituos ir finansų įmones
Lietuvos bankas galės kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų įmones, jeigu jos patirtų sunkumų dėl koronaviruso sukeltos krizės. Tai padėtų efektyviau spręsti lėšų trūkumo problemas. Už tokias Lietuvos banko įstatymo pataisas kovo 31-ąją balsavo 97 Seimo nariai.
Parlamentaro Andriaus Palionio inicijuotos pataisos numato, kad iškilus likvidumo problemų paskolas Lietuvos bankas galės teikti mokėjimo, elektroninių pinigų, vertybinių popierių, draudimo, išperkamosios nuomos ir kitas finansines paslaugas teikiančioms įmonėms.
M.Jurgilas nurodė, kad pataisos leis į Lietuvos banką dėl likvidumo paskolų kreiptis mokios, bet laikinų likvidumo problemų turinčios finansų įstaigos.
Ar finansų įstaiga yra reikšminga finansų sistemai, ar ji atitinka kitas sąlygas paskolai gauti, M.Jurgilo teigimu, spręstų Lietuvos banko likvidumo paskolų komitetas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių10
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...