- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kreditų biuras skaičiuoja, kad per kelis šių metų mėnesius gyventojų įsiskolinimas pasiekė kone 7 mln. eurų. Tačiau bankuose guli keturiskart didesnės lietuvių santaupos. Ekonomistai tokį paradoksą aiškina atotrūkiu tarp turtingųjų ir nepasiturinčių, pasakojama LNK reportaže.
Šiemet atsukti santaupų stiklainių nespėjo jau 5 tūkst. žmonių. Tiek pasipildė naujų skolininkų ratas nuo sausio iki balandžio mėnesio.
„Tai – žmonės, kurie nesugebėjo pakeisti savo vartojimo įpročių dėl pakilusių energetikos, šildymo kainų ir padidėjusios infliacijos“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Skolininku žmogus tampa neatsiskaitęs už paslaugas 1,5 mėnesio ir daugiau. Kai kurios įmonės tokių priskaičiuoja penktadaliu daugiau nei pernai.
„Tas augimas yra spartesnis. Anksčiau jis būdavo arba labai ženklus, arba iš viso netgi mažėdavo“, – konstatavo „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
Nors metų pradžioje skolininkų visada padaugėja, ekonomistas neabejoja, kad metų pabaigoje jų bus dar daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kalbant apie įsiskolinimus, manau, ta tendencija tik didės, nes ekonomika leidžiasi, einame į recesiją. Kol kas centriniai bankai laikosi pozicijos dar didinti bazinę palūkanų normą“, – teigė ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Dažniausiai įsiskolinama už komunalines paslaugas: elektrą, šildymą ar vandenį.
„Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė – 1,2 mln. eurų. Įsiskolinimo suma padidėjo nedaug – apie 120 tūkst. eurų“, – konstatavo „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Vidmantas Žalkauskas.
Šiemet Panevėžio gyventojų skolos siekia 1,34 mln. eurų, tuo tarpu pernai ši suma buvo mažesnė.
Kitos skolos susikaupė už paimtus vartojimo kreditus. Už tai kelis kartus išaugusios palūkanos būstų kreditų gavėjų dar neprispaudė.
„Pačių būstų paskolų segmente vėlavimų nefiksuojame, nes turbūt pirmiausiai žmonės stengiasi apsaugoti savo būstą ir laiku sumokėti paskolų įmokas. Tačiau vartojimo kreditų segmente tas įsiskolinimų augimas yra“, – sakė M. Šlepetis.
Anot „Creditinfo Lietuva“ bendra lietuvių skola jau siekia 365 mln. eurų. Kone septyniais milijonais daugiau nei sausį. Du trečdaliai skolų priklauso vyrams.
„Dažniausiai tai yra nuo 35 iki 55 metų amžiaus vyras. Dar toks įdomus faktas, kad paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus“, – komentavo A. Kačinskas.
Kol vienus slegia skolos, kitiems pinigų nė nereikia. Tad juos laiko banke. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje namų ūkių indėliai išaugo milijardu, o iš viso pernai bankuose saugota daugiau kaip 28 mlrd. eurų.
Paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai nuo 25 iki 35 metų amžiaus.
„Per pandemiją rekordiškai išaugo bankuose turimų indėlių skaičius, todėl ankstesnių metų augimas ir sudaro įspūdį, kad daug tų indėlių yra sukaupta. Tačiau ta situacija, sakyčiau, pasenusi“, – teigė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Kai kuriuose bankuose kone septynis kartus išaugo ir terminuotų indėlių sutarčių. Už pinigų laikymą juose dar mokamos nuo 2 iki 3 proc. palūkanos. Tokiam indėlininkų ir skolininkų paradoksui ekonomistas turi savo paaiškinimą. Esą infliacija tik išryškino atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.
„Turime dvi skirtingas žmonių kategorijas. Vieni, kurie turi pinigų, juos prilaiko ir niekur nededa. O tie, kuriems trūksta pinigų, kurie skolinasi, jiems tų paskolų įmokos pabrango“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Kad pasiturintiems nė nereikia naudoti santaupų, anot L. Marcinkevičiaus, iš dalies nulėmė ir centrinių bankų politika.
„Kadangi Europos Centrinio Banko instrumentai ir buvo orientuoti į kiekybinį skatinimą, obligacijų supirkimą. Tie, kurie buvo investavę prieš tai, jie daugiausiai ir laimėjo“, – sakė L. Marcinkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: į Gynybos fondą per tris savaites surinkta virš 30 tūkst. eurų11
Praėjus trims savaitėms nuo Gynybos fondo veikimo pradžios, iš verslo ir gyventojų savanoriškų įmokų krašto apsaugos finansavimui surinkta daugiau nei 30,4 tūkst. eurų, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenys. ...
-
VRK partijoms skirstys antrojo turo valstybės dotaciją1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį planuoja paskirstyti valstybės lėšas partijoms – jas gaus 12 politinių jėgų. ...
-
Siūloma leisti savivaldybėms pačioms spręsti, kokio remonto reikia vietinės reikšmės keliams1
Siekiant pagerinti vietinės reikšmės kelių būklę, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai siūlo leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, kokio remonto jiems reikia. ...
-
Žmonės jau ruošiasi Vėlinėms: už gėles ir žvakes teks pakloti daugiau5
Iki Visų šventųjų ir Vėlinių dar yra laiko, bet žmonės jau ruošiasi ir po truputį puošia kapus. Už gėles ir žvakes šiemet teks pakloti daugiau. ...
-
Žemdirbiai galės įsigyti dirbamos valstybinės žemės
Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Jais siekiama spręsti įsisenėjusias valstybinės žemės efektyvaus panaudojimo ir žemės ūkio paskirties žemės...
-
Daržovių derlius: kas verkia, o kas džiaugiasi?1
Daržovių augintojai guodžiasi, kad puikiai augusį derlių vasarą sunaikino liūtis. Plačiau apie tai – LNK reportaže. ...
-
Šalia Merkinės bus statomas kabantis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas
Šalia Merkinės bus statomas metalinis kabantis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Merkio upę. Jis sujungs Merkinės miestelį ir Česukų kaimą Varėnos rajone. Darbai kainuos apie 400 tūkst. eurų. ...
-
Litgrid: vidutinė elektros energijos savaitės kaina sumažėjo 6 proc.
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. ir siekė 58 Eur/MWh. Kaip praneša „Litgrid“, Latvijoje ir...
-
L. Kasčiūnas: kitais metais gynybos biudžetas gali išaugti iki 3,5 proc. BVP10
Papildomai pasiskolinus, kitais metais gynybos biudžetui skirta lėšų dalis galėtų išaugti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
ESO: Lietuvoje buitiniai vartotojai per praėjusius metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos3
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skaičiavimais, buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. ...