Vis daugiau svetur išvykusių lietuvių kraunasi lagaminus namo: tai paskatino ir infliacija

Geriausiai apie emigracijos iššūkius ir galimybes žino tie, kurie išvyko ir susikūrė savo gyvenimą svetur.

„Nuo mažens svajojau išvykti į Italiją ir turėjau tokią galimybę, nes Kaune studijavau italų kalbą. Tai man labai padėjo atvykus į šią šalį, kuri mane visada žavėjo. Skaitydavau knygas apie antikinę Romą, architektūrą. Išvykau dar tuomet, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė. Buvo daug trukdžių, ypač sudėtinga gauti leidimą gyventi Italijoje. Prisimenu, šešis mėnesius laukiau leidimo, kuris išduodamas pusei metų ir dviem savaitėms. Be šio leidimo negali dirbti legaliai, vadinasi, normalaus darbo negausi. Ar grįžčiau dabar gyventi į Lietuvą? Vienais metais savo dukras mėginau kalbinti, bet jos kategoriškai atsisakė. Jos tiesiog jau pripratusios prie itališko gyvenimo stiliaus. Tačiau niekada nesakyk niekada“, – pasakojo emigrantė Kristina Raguckaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Indre, sakykite, kas būdinga šių laikų emigracijai ir kur tautiečiai dažniausiai traukia?

– Lietuvos Respublikos piliečių vis dar daugiausiai telkiasi Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, taip pat Norvegijoje bei Vokietijoje.

– Jūsų Tarptautinės migracijos organizacija skelbia, kad lietuvių daugiau sugrįžta į tėvynę nei iš jos išvyksta. Tendencijos nesikeičia?

– Iš tiesų daugiau lietuvių grįžta. Jau trečius metus iš eilės yra stebimas taip ilgai lauktas pokytis, kai fiksuojama daugiau sugrįžtančiųjų nei išvykstančiųjų.

Pernai išvyko daugiau kaip 14 tūkst. Lietuvos piliečių, o sugrįžo 1600 daugiau. Tai labai smagios žinios.

 

– Iš kokių šalių daugiausiai grįžtančiųjų?

– Dvigubai daugiau piliečių grįžo iš Airijos ir Jungtinės Karalystės. To priežastys būtų dvejopos. Tarkim, kalbant apie Jungtinę Karalystę, ten įvyko „Brexit“. Dabar lietuviams daug sunkiau gauti darbo vizą. Reikalaujama mokėti anglų kalbą B1 lygiu. O studentams daugiau problemų kyla dėl finansavimo. Prieš savaitę lankėmės Airijoje. Iš ten gyvenančių lietuvių girdime, kad Airijoje pragyvenimas tapo gerokai brangesnis. Tas infliacijos ir karo Ukrainoje pasekmes patiria visas pasaulis. Klaidingai mano tie, kad dėl to kenčia tik lietuviai. Ypač Airijoje išaugo būsto kainos. Kadangi tie kaštai pasidarė ne tokie skirtingi, tad emigracijoje gyvenantys lietuviai palygina pragyvenimo lygį,  uždarbį, kiek jie ten išleidžia būsto nuomai, maistui ir pan. Trečias ir lemiamas faktorius, ką rodo tyrimai, kad dauguma lietuvių nori gyventi arčiau savo šaknų, giminių, šeimos. Visa tai ir paskatina juos krautis lagaminus bei grįžti namo.

– Kokie tai tautiečiai: kokio amžiaus, kokio socialinių sluoksnio, kokio išsilavinimo – ar turite tokių duomenų?

– Labai įdomus faktas, kuris ir mums sukėlė nuostabą, kad pernai vyrų grįžo dvigubai daugiau nei moterų. Matome tendenciją, kad grįžta asmenys nuo 25 iki 30 metų amžiaus. Tai – didžiausia grįžtančiųjų grupė. Kai žmonės kreipiasi į mūsų centrą „Renkuosi Lietuvą“ (mes teikiame nemokamas konsultacijas), dažniausiai klausia, ką daryti, nes grįžtame su vaikais arba su sutuoktiniais užsieniečiais. Žmonėms rūpi, ar jų vaikai galės sėkmingai integruotis Lietuvoje. Ir tai yra emigrantų pagrindinė dilema – auginti vaikus ten, ar grįžti. Antra baimė – ar greitai rasiu darbą. Todėl mes visada skatiname iš anksto pasidomėti darbo rinka, ypač jei yra aukštos kvalifikacijos darbas. Ar apskritai Lietuvoje siūlomos tokios pozicijos. Dar labai dažnai nuogąstaujama, ar žmogaus užsienyje sukauptos pensijos dalis, darbo stažas bus įskaityti, niekur nedings. Tad norime nuraminti, kad turint tam tikrus dokumentus, viskas bus gerai, niekas niekur neprapuls.