Investuotojas Ilja Laursas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi įspūdžiais iš Davoso.
– Apie ką šiemet buvo Davoso Pasaulio ekonomikos forumas?
– Pirmą kartą pasijutau nejaukiai, nes traukinį, vežantį į Davosą, sutiko fizinės patrankos, tankai, žmonės su automatais. Tai pamatęs supratau, kad pasaulis yra pasikeitęs, nes to anksčiau nebuvo.
Žinoma, saugumo lygis visada buvo aukštas – budėjo kariai, tačiau tokio vaizdo, vos įvažiavus į miestelį, sutikti neteko. Tai truputėlį primena apie tai, kokiame pasaulyje mes gyvename, ir tas pasaulis yra šiek tiek kitoks nei prieš kelerius metus.
Tradiciškai mano interesas Davose yra labiau apie technologijas ir finansus nei apie geopolitiką. Šis forumas turi stebuklingai daug dalyvių, pasaulio protų ir įvairiausių susitikimų formatų – tikrai sočiai yra apie ką pakalbėti finansų technologijų pasaulyje.
– Kokia su ekonomika susijusi žinutė išryškėjo?
– Jeigu prieš kurį laiką dėl masto ekonomikos žmonija norėjo statyti globalų pasaulį, tai dabar ryškiai matome poliarizaciją ir fragmentaciją ekonomikoje bei versle.
Atsiranda tokie terminai kaip geoekonomika, geopolitika, geotechnologijos, geofinansai. Tai reiškia, kad tu negali izoliuotai žiūrėti į vieną ar kitą technologiją, kompaniją ar verslo modelį. Privalai įvertinti, kokioje šalyje ta technologija egzistuoja, kokie partneriai yra pageidaujami, o kokie – ne, kokie investuotojai leidžiami arba ne.
Iš vienos pusės tai yra faktas, kad viskas labai stipriai maitinama iš politikos pusės, ir tai smarkiai atsiliepia investicijoms, finansams bei pačiam verslui.
– Kaip investicijas veikia faktas, kad pasaulis fragmentuojasi ir poliarizuojasi?
– Anksčiau, kaip investuotojas, aš žiūrėdavau į technologiją – nesvarbu, ar tai būtų čipai, dirbtinis intelektas ar humanoidai. Dabar to nebeužtenka. Jei domina technologija, tada vertini regionus: vieni jų turi svarbią reikšmę, kiti – galbūt neįdomūs.
Šiuo metu tikroji akistata vyksta tarp Kinijos ir Amerikos. Drįstu spekuliuoti, kad, išeinant už geopolitikos ribų, tikroji ekonominė ir technologinė vertė nusėda būtent šiuose regionuose. Dabar tikrosios varžybos vyksta tarp Amerikos ir Kinijos.
Dabar tikrosios varžybos vyksta tarp Amerikos ir Kinijos.
Antrasis šių metų leitmotyvas yra dirbtinis intelektas, kuris eksponentiškai patenka į visas sritis. Viena jų – čipai ir elektros energija.
Jeigu kadaise buvo kalbama, kad bitkoinų gamybai neužtenka pajėgumų, tai dabar tas bitkoinų kasimas yra tik statistinė paklaida, nes dirbtinio intelekto čipai ryja tiek daug energijos, kad jau atsitrenkėme į fizinius resursus.
Tikrasis technologinis ir ekonominis karas, susijęs su tuo, kuri šalis turės maksimaliai daug čipų ir maksimaliai pigios bei gausios elektros energijos.
Dabar kalbame apie tai, kad būtent tos šalys, kurios turi stebuklingai didelius pigios, kiek tik įmanoma, elektros energijos kiekius, ir laimės. Nes čipų kiekis, pamaitintas milžinišku energijos kiekiu, duoda tokį ekonominį pranašumą tiek kompanijoms, tiek valstybei, kad visa kita ima turėti labai mažai reikšmės.
Tai tikrasis technologinis ir ekonominis karas, susijęs su tuo, kuri šalis turės maksimaliai daug čipų ir maksimaliai pigios bei gausios elektros energijos. Tai yra tas infrastruktūrinis rezervas, kurį bus galima naudoti dar keletą metų į priekį.
– Ar yra tikimybė, kad Europa su JAV iš sąjungininkių virstų priešėmis? Ką apie tai mąsto verslininkai?
– Kas buvo visiškai neįtikėtina prieš penkerius metus, dabar yra realybė. Kas galėjo patikėti, kad kalbėsime apie Amerikos tankus ir lėktuvus Europos šalyje – turiu omenyje Grenlandiją.
Noriu atsiriboti nuo geopolitikos, tačiau verslininkai privalo vertinti kiekvieną įmanomą scenarijų. Jie sako: „Žiūrėkite, tai nebe duotybė, kad Amerika ir Europos Sąjunga yra amžini draugai.“ Jei jau apie tai kalbama, vadinasi, nebegali taip ramiai jaustis kaip anksčiau.
– Kaip geriausia būtų ruoštis tam greitai kintančiam pasauliui?
– Kiekvienam verslui galioja atskiros taisyklės, priklausomai nuo tiekimo grandinių, užsienio partnerių, rinkų ir kitų faktorių.
Faktas, kad fragmentacija smulkiam verslui yra palankesnė nei stambiam. Jei verslui nedaro įtakos globalūs tarptautiniai konkurentai, tada šiek tiek lengviau prasiskverbti ir tapti didele žuvyte vandens telkinyje, kuris yra atskirtas įvairiomis tvoromis.
Ekonomiškai silpna šalis yra fiziškai silpna šalis. Labai nesinorėtų, kad Europa taptų nereikšmingu žaidėju.
Tačiau, kalbant apie bendrą verslo reakciją, ryškėja išvada, kad kaip politinė ir ekonominė sistema atsipalaidavęs 2000-ųjų gerovės laikotarpio Europos nuokrypis į socializmą veda prie itin didelio ekonominio silpnumo.
Tai labai aiškiai parodo skaičiai – per 40 metų šalių bendrasis vidaus produktas atsiliko perpus. Taip pat dar viena tiesa yra ta, kad ekonomiškai silpna šalis yra fiziškai silpna šalis. Labai nesinorėtų, kad Europa taptų nereikšmingu žaidėju.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai