Pagrindinė rinka
Neseniai didžiausios Baltijos šalyse skaitmeninių technologijų asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas viešėjo JAV, dalyvavo Šiaurės Amerikos lietuvių verslo forume (NALB), kurio dalyviams pasakojo apie Lietuvos IRT sektoriaus šuolį.
Tris dešimtmečius skaičiuojanti INFOBALT veikia Lietuvos skaitmeninės transformacijos srityje, dirba su tarptautiniu verslu, prie jo plėtros, talentų pritraukimo, tyrimų ir projektų. Naujausias asociacijos inicijuotas tyrimas parodė, kad per pastaruosius šešerius metus IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė padidėjo pustrečio karto, o paslaugų eksportas išaugo beveik penkis kartus.
„Tyrimas rodo spartų augimą tiek Lietuvos BVP dalimi, kuri per dešimt metų dvigubėjo, tiek pridėtine verte, per šešerius metus augusia du su puse karto. IRT sektoriaus eksportas augo keturis su puse karto, per ketverius metus sektorius sumokėjo dvigubai daugiau mokesčių, jo darbuotojų padaugėjo 64 proc., – įspūdingus skaičius vardija S. Černiauskas. – Norime tikėti, kad yra potencialo ir galime augti daugiau.“
Analizė parodė, kad ketvirtis Lietuvos IRT sektoriaus eksporto keliauja būtent į JAV. Tai pagrindinė šalies rinka. Pasak S. Černiausko, tai tik pradžia, o galimybės Amerikoje – neišsemiamos. Silicio slėnyje Lietuva jau turi nedidelę technologinę ambasadą „InnoHub Lithuania“. Tai Inovacijų agentūros projektas, padedantis šalies inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje.
„Tai iš esmės stotelė norintiems eksportuoti JAV, – sako S. Černiauskas. – Sąlyčio taškų ten labai daug, nes ten yra investicijos, pinigai ir t. t. Dažnai vienaip ar kitaip mūsų startuoliai ten ieško finansavimo, naudojasi tuo tramplinu.“
DI gamyklos vizija
Lietuva yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarčių su Los Andželo universitetu ir JAV technologijų meka laikomu Bostone įsikūrusiu Masačusetso technologijų institutu (MIT). Ten S. Černiauskas neseniai lankėsi ir turėjo progą aktualiausiomis IT temomis padiskutuoti su bene šviesiausiais įvairių sričių protais. „Praleidome ten savaitę, vyko labai įdomių diskusijų: gilinomės į dirbtinį intelektą (DI), kvantines technologijas, robotiką, neuromokslą“, – pasakoja jis.
„Daug dalykų vyksta JAV – gali mėgti ar nemėgti jos, gali bijoti, kad esame per daug nuo jų priklausomi. Tačiau bet kokio įrenginio, ar tai būtų išmanusis telefonas, ar planšetė, operacinės sistemos dažniausiai yra amerikietiškos“, – teigia S. Černiauskas.
Anot jo, šiandien realybė tokia, kad bent jau kol kas Europa tiek DI, tiek debesų kompiuterijos srityse yra priklausoma nuo JAV, todėl ES pastaruoju metu taip intensyviai ir kalba apie suvereniteto didinimą. „Šiame kontekste Lietuva turi aspiraciją šalia Kruonio pritraukti didelius duomenų centrus, kur tikrai yra vietos, aušinimas, elektra, o visa tai labai svarbu tokiems centrams. Manau, kad tai teisinga strategija. Ekonomikos ir inovacijų ministras, viešėdamas JAV, dirbo šia linkme“, – pasakoja S. Černiauskas.
Lietuvoje ruošiamasi statyti DI gamyklą. Tai apie 100 mln. eurų vertės projektas. Kaip aiškina INFOBALT vadovas, 50 proc. finansavimo atkeliaus iš ES, likusius 50 proc. investuos Lietuva. „Demistifikuojant šį fabriką, tai irgi yra duomenų centras su specialia įranga, NVIDIA ir kitomis plokštėmis, skirtomis būtent DI srautams apdoroti. Tai bus ne tik duomenų centras, bet ir tam tikras paslaugų, kompetencijų rinkinys, vyks bendradarbiavimas su universitetais, konsorciumo partneriais. Bus keturios pagrindinės kryptys: saugumas (kibernetinis ir atsparumo vystymas), žalieji reikalai, sumanioji pramonė, sveikatos technologijos, – dėsto jis. – Jei viskas klostysis gerai, 2026 m. ši gamykla jau turėtų veikti.“
DI ateities diskusijos verda visame pasaulyje, itin aktyvios jos yra būtent JAV. S. Černiausko manymu, bent jau trumpuoju laikotarpiu DI nepakeis žmogaus, bet praplės jo galimybes. „Mums reikia išmokti juo naudotis ir galėsime padaryti daugiau. Kai kuriais atvejais galėsime nesamdyti naujų žmonių ir dalis verslų tai jau daro, ypač technologijų, – atkreipia dėmesį jis. – Greitai turėsime mišrių komandų, sudarytų iš pokalbių robotų ir realių darbuotojų.“
Mums labai reikia ugdyti vaikus, jų kritinį mąstymą, kad nebūtinai tai, ką pasakė „ChatGPT“, yra tiesa.
„Yra geras pavyzdys – nepamenu, kas pasakė, bet kai išrado „ChatGPT“ programą, JAV leidinys „The New York Times“ tai komentavo kaip visiškai revoliucingą naują dalyką, kuris pakeis pasaulį. Vokietijos „Frankfurter Zeitung“ tai iškomunikavo kaip didžiulę grėsmę pasauliui. Tai tiesiog rodo skirtumą tarp JAV ir Europos, kad mes esame labiau linkę žiūrėti į rizikas. Jų tikrai yra, būkime atviri, ir scenarijų yra labai įvairių – labai apokaliptinių ir labai šviesių. ES yra DI aktas, Europa yra gana griežta šiuo atžvilgiu. Tačiau mums labai reikia ugdyti vaikus, jų kritinį mąstymą, kad nebūtinai tai, ką tau pasakė „ChatGPT“, yra tiesa“, – pabrėžia jis.
Ignoruoti DI negalima ir Vakarų kovos su Rytais kontekstuose, nes Kinija ir Rusija labai daug investuoja į šias naująsias technologijas.
Ar atpažįsta JAV?
JAV girtis Lietuvos IRT sektoriaus generuojamais milijardais eurų neverta – tai Amerikos mastais vis dar juokingi skaičiai, pripažįsta anksčiau programinės įrangos milžinės „Microsoft“ padaliniui Lietuvoje vadovavęs S. Černiauskas: „Tačiau ir aš pats, pavyzdžiui, NALB forume kalbėjau ne apie milijardus eurų, o apie sektoriaus augimą procentais. Kai pasakai, kad per šešerius metus eksportas augo beveik penkis kartus, visiems plačiai atsiveria akys.“
„Tačiau JAV tikrai išsiskiria Lietuvos finansų technologijų (fintech) sektorius, čia esame pakankamai pripažįstami. Neseniai Lietuvos bankas išdavė licenciją vienam didžiausių kriptosektoriaus, ir ne tik jo, amerikiečių žaidėjų „Robinhood“. Kai pasakai, kad „Robinhood“ gavo licenciją Europoje, būtent Lietuvoje, tai visiems daro įspūdį, kadangi ten visi žino šį vardą“, – pasakoja S. Černiauskas.
Lietuva išsiskiria ir viešojo sektoriaus skaitmenizavimo srityje: „Kartais pamirštame, kad esame labai toli pažengę ne tik palyginti su Amerika, bet ir su Vakarų Europa, Vokietija. Mums atrodo tai savaime suprantama, mes skundžiamės – aš pats skundžiuosi – elektroniniais valdžios vartais, kurie yra baisūs sąsajų ir vartojimo patogumo prasme, bet tai skaitmenizuota. Net ir e. sveikata – yra daug dalykų, kuriuos reikėtų tvarkyti, bet tai didelė pažanga. JAV dažnai yra labai toli nuo tokio viešojo sektoriaus skaitmenizavimo pagrindų.“
Lietuva pripažįstama ir kibernetinio saugumo srityje, kadangi šiame segmente turi aukštus reitingus. Be to, JAV visi atpažįsta tokius Lietuvoje gimusius vardus kaip „Nord Security“ ar „NordVPN“, nes tai didžiausias virtualiojo privataus tinklo tiekėjas pasaulyje.
„Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje, labai populiarus didžiausios Europoje internetinės dėvėtų drabužių prekyvietės „Vinted“ vardas. Kai mano buvusi „Microsoft“ vadovė olandė išgirdo, kad „Vinted“ platformos kūrėjai yra lietuviai, jai buvo šokas, sakė: „Simonai, noriu su jais susitikti, tai mano mėgstamiausias prekės ženklas“,– juokiasi S. Černiauskas.
Ne prasčiau nei estai
Jeigu lygintumės su estais, reikėtų suprasti, kad jie tiesiog nuosekliau ir seniau pradėjo dirbti IRT srityje. Dideliu postūmiu tapo 2007 m. Maskvos nepasitenkinimo sulaukęs Estijos sprendimas perkelti bronzinio kario paminklą, skirtą Talino „išvaduotojui nuo vokiečių fašistų užgrobėjų“. Kaip pasakoja S. Černiauskas, Rusija į tai sureagavo tam tikra blokada – neveikė internetas, bankai, ir tai esą estams tapo atspirties tašku, kad tokie scenarijai nesikartotų.
„Tuo metu jie pradėjo investuoti ir į kitus dalykus: viešojo sektoriaus skaitmenizavimą, jiems olandai sukūrė „e-Estonia“ skaitmeninės visuomenės prekės ženklą. Nuoseklumu, tvarkingai dėstoma strategija, pozicionavimu, integravus Vyriausybę, kuri nebijo kalbėti tais pačiais lozungais, Estija, kaip IRT valstybė, pasiekė kur kas didesnį žinomumą nei Lietuvos prekės ženklas“, – teigia S. Černiauskas.
„Technologiškai nesame blogesni nei estai, dažnai netgi lenkiame pagal tam tikrus komponentus. Tiesiog valstybės rinkodaros nėra – nekalbu apie atskirus vardus kaip „Nord Security“ ar „Vinted“, nes jie turi savo rinkodarą, ir netgi labai gerą“, – akcentuoja jis.
Jei neklystu, Lenkija iki šiol neturi nė vieno vienaragio, nors tai dešimt kartų didesnė rinka. Kodėl? Dėl to, kad jie yra pakankamai dideli, kad dirbtų vien Lenkijoje.
Nepaisant to, JAV Lietuvą greta Estijos taip pat priskiria prie mažų, pažengusių, greitų šalių, kurios gali padaryti labai greitą transformaciją ir kurios yra lyg tam tikri amerikiečių bandymų poligonai prieš plačiau žengiant į Europos rinką.
Kas lėmė lūžį?
Ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui technologiniu lūžiu tapo prieš penkerius metus prasidėjusi COVID-19 pandemija. „Mano buvęs „Microsoft“ vadovas pasakė, kad per du mėnesius pasaulis padarė dvejų metų skaitmeninę transformaciją, ir tai tiesa. Mačiau konkrečių pavyzdžių, nes iki COVID-19 pasiūlyti kokiai nors Vyriausybei dirbti nuotoliu galimybių buvo nulis“, – prisimena S. Černiauskas. Atsirado tokios bendravimo vaizdo ryšiu platformos kaip „Teams“, „Zoom“, augo skaitmenizacija įvairiose kitose srityse.
Ne mažiau prie Lietuvos IRT sektoriaus pastarųjų penkerių šešerių metų sėkmės, pasak S. Černiausko, prisidėjo ir gana liberalus šalies požiūris į tarptautinių kompanijų talentus. „Kartais demonizuojame baltarusius – ir aš tikrai nesakau, kad nereikia žiūrėti atsargiai, esame už kontroliuojamą imigraciją, sakome, kad reikia labai griežtai atsirinkti tuos žmones arba įmones, kurios čia persikelia. Tačiau tos gana liberalios politikos rezultatas, kad čia persikelia milžiniški žaidėjai kaip EPAM (skaitmeninės transformacijos paslaugų ir produktų inžinerijos įmonė) su 1 500 darbuotojų Vilniuje […], persikėlė „Wargaming“ (pasaulinė vaizdo žaidimų įmonė), – pabrėžia jis. – Ekonomikos prasme tai buvo milžiniška įtaka – jie beveik viską eksportuoja, o visi mokesčiai sumokami čia, Lietuvoje.“
Per šį laikotarpį išaugo ir startuolių ekosistema. Su Estijos skaitmeninės eros pradžia dažnai siejamas „Skype“ vardas, kuris vėliau buvo parduotas JAV „Microsoft“ kompanijai ir virto „Teams“ platforma. Pasak S. Černiausko, Estijoje netgi atsirado toks terminas kaip „Skype“ mafija. „Pas mus irgi atsiranda tokių pasakymų, kaip „Vinted“ mafija ir pan. Tačiau kas atsitinka su už tokių platformų stovinčiais žmonėmis? Jie gauna daug pinigų, jie per jauni ir per daug ambicingi nieko daugiau nedaryti, – pabrėžia jis. – Reikšminga dalis jų uždirbtų pinigų nenueina prabangos prekėms ar į kokį nors nekilnojamąjį turtą, bet grįžta atgal į ekonomiką, nes šie žmonės nusprendžia kurti ką nors kito, investuoti į kitus verslus, ir tai labai matyti statistikoje.“
S. Černiauskas nepamiršta paminėti ir europinių lėšų – ES ekonomikos po COVID-19 pandemijos gaivinimo priemonių, kurios irgi darė teigiamą įtaką IRT sektoriui, bendrai skaitmenizacijai. „Tai padeda dideliems verslams vykdyti transformaciją“, – pabrėžia jis.
Buvimas maža šalimi kartais tampa pranašumu, nes tokios šalys yra priverstos dairytis į eksportą. „Esame per maži, kad būtume užsidarę, ir tai didelis skirtumas palyginti, pavyzdžiui, su Lenkija. Jei neklystu, jie iki šiol neturi nė vieno vienaragio, nors tai dešimt kartų didesnė rinka. Kodėl? Dėl to, kad jie yra pakankamai dideli, kad dirbtų vien Lenkijoje. Viena vertus, taip paprasčiau, antra vertus, tai apriboja, nes nors Lenkija, palyginti su Lietuva, labai didelė, ji yra labai maža, lyginant su pasauliu“, – sako S. Černiauskas.
Naujausi komentarai