Tačiau nuo prekystalių paskutinių neparduotų gaminių nurinkti vis tik nereikės, jeigu juos prekybininkai iš gamintojų ar tiekėjų bus įsigiję iki liepos 2-osios – bus galima pirkėjams dar siūlyti, kol išsiparduoti.
Prekybos centrų atstovai teigia, kad šių plastiko gaminių prekybos draudimui ruošėsi iš anksto, jų asortimentą mažino pamažu, nes ES direktyva buvo priimta prieš dvejus metus.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis sako, kad plastiko gaminių tinkle irgi beveik nebeliko, juos pakeitė ekologiškesnė produkcija.
Tuo metu Aplinkos ministerija informavo, kad nei prekybininkai, nei paslaugų teikėjai nuo šeštadienio likusių vienkartinio plastiko gaminių neprivalės nei sunaikinti, nei grąžinti tiekėjams.
Prekyba likučiais – nenustatytą laiką
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, likučiais bus galima prekiauti nenustatytą laiką. Pasak jos, ES direktyvoje nenumatytas terminas, iki kada prekyba turi baigtis ar nuo kada maitinimo sektoriuje nebegalima naudoti plastiko šiaudelių.
„Tiek, kiek reikės. Yra ribojamas tik pateikimas rinkai, o pardavimas – ne“, – BNS teigė ministerijos atstovė.
V. Slavinskienė abejoja, ar prekybininkai prieš draudimo įsigaliojimą įsigijo tokių gaminių.
„Fiziškai neįmanoma didelių kiekių kažkur sandėliuoti. Metus teoriškai įmanoma, bet praktiškai nelabai“, – aiškino ji.
Ministro atstovas spaudai Marijus Gailius informavo BNS, kad ministerija neturi žinių apie prekybininkų ar tiekėjų vienkartinio plastiko gaminių įsigijimus prieš įsigaliojant direktyvai: „Žiūrėsime, bet tokių faktų kol kas neturime.“
Ministerija neturi ir informacijos, kiek prekyboje liko šių gaminių.
Yra ribojamas tik pateikimas rinkai, o pardavimas – ne.
Vieni prekybą nutraukė anksčiau, kiti laukė iki paskutinės dienos
Vieno didžiausių mažmeninės prekybos tinklų „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad tai yra pirmasis tinklas, plastiko gaminių atsisakęs beveik prieš dvejus metus.
„Tiek laiko nepardavinėjame plastikinių indų, įrankių, šiaudelių. Visus šiuos gaminius pakeitėme gaminiais iš tvaresnių medžiagų. Taip pat jau nebepardavinėjome plastikinių ausų krapštukų“, – teigė ji.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tvirtino, kad jau kurį laiką tinklo parduotuvėse yra visos alternatyvoms vienkartinio plastiko gaminiams.
Freepik.com nuotr.
„Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kita“, – BNS teigė E. Dapkienė.
Tinklo „Rimi“ parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau nuo šių metų pradžios prekiauja iš popieriaus pagamintais vienkartiniais puodeliais, lėkštėmis, stalo įrankiais, šiaudeliais ir ausų krapštukais.
„Numatome, kad vien per vienerius metus visose trijose Baltijos šalyse bus galima plastiko naudojimą sumažinti 100 tonų“, – BNS sakė „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Pasak jos, didžiąją dalį vienkartinių plastiko gaminių „Rimi“ tinklas jau išpardavė.
„Siekiame, kad iki 2022 metų pabaigos visos tinklo privačių etikečių prekių plastikinės pakuotės būtų perdirbamos arba iš naujo panaudojamos“, – teigė G. Šerėnienė.
„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad plastiko gaminius tinklas iš prekybos išėmė dar 2019 metų vasarą – vienkartinius indus, įrankius, šiaudelius pakeitė prekės iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų, o salotų bei mišrainių pakuotėse vietoj plastiko šakučių naudojamos medinės.
„Šiuo metu yra keičiami ir šiaudeliai, naudojami prie sulčių pakuočių – jie vietoj plastikinių yra keičiami popieriniais“, – šią savaitę BNS teigė L. Skersytė.
Maitinimo įstaigose plastiko beveik nebeliko
Bendrovės „Amber Food“, valdančios „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlės“, „Carskoje Selo“ ir „Manami“ restoranus, vadovas G. Balnis BNS tvirtino, kad vienkartinių plastiko indų atsisakymui ruošėsi iš anksto, nors juos maitinimo įmonėse dar bus galima naudoti ir po liepos 3-osios.
Pasak jo, picerijose ir restoranuose plastiko gaminių beveik nebeliko, juos beveik 100 proc. pakeitė ekologiškesnė produkcija. Tačiau G. Balnis pastebi, kad kyla problemų su popieriniais šiaudeliais, kurie vandenyje greitai tirpsta.
„Yra problema klientams, nes šiaudeliai popieriniai vandenyje greičiau tirpsta. Klientams nepatogu“, – pastebėjo jis.
Tačiau „Amber Food“ vadovas tikisi, kad netrukus bus sukurti patvaresni šiaudeliai.
ES direktyva – mažesniam plastiko vartojimui
2019 metais priimta ES Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva numato, kad iki 2026-ųjų būtina gerokai sumažinti plastikinės maisto taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėjo perkelti per dvejus metus – iki 2021-ųjų vidurio.
Nuo 2021-ųjų liepos 3-osios į Lietuvą nebegali patekti plastikiniai ausų krapštukai, stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti vienkartiniai gaminiai ir maisto tara, gėrimų indeliai ir jų dangteliai, pagaminti iš polistireno putplasčio.
Lietuvoje toliau bus galima parduoti, naudoti ir dalinti šiuos gaminius, jeigu jie bus iš gamintojo ar tiekėjų bei platintojų įsigyti iki liepos 2-osios.
Naujausi komentarai