Pastaruosius kelerius metus merdėjusi nekilnojamojo turto (NT) rinka pernai įgavo gyvybės ženklų. Vilniuje būsto rinka išgyveno tikrą renesansą, o Kaune ir Klaipėdoje užsilaikė pirkėjams palankios žemos kainos.

Kibirkštį pūtė optimizmas

Ar šiemet investicijos į NT objektus intensyvės, esą priklausys nuo bendros ekonominės situacijos, bankų finansavimo politikos ir vidaus vartojimo.

Pasak banko „Finasta“ ekspertės Rūtos Medaiskytės, 2011-ieji Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi, pagal panašų scenarijų plėtojosi ir NT rinka.

„Lietuvos gyventojai yra gana konservatyvūs investuotojai. Vis dar labiausiai paplitusi lėšų laikymo forma – grynieji pinigai ir indėliai bankuose. Turintys didesnes sumas, ribodami bankų sistemos riziką, NT renkasi kaip alternatyvią investiciją. Pernai investicijų į turto klases metinė grąža nebuvo palanki prisiimti didesnę riziką. NT po aukso buvo viena iš didesnę grąžą duodančių investicijų“, – kalbėjo R.Medaiskytė.

Bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičiaus sako nepastebintis, kad NT rinkoje vėl atsirastų spekuliantų, siekiančių ateityje uždirbti iš šiuo metu pigiai įsigyto NT. „Perka tie, kuriems reikia, todėl pirkėjai yra labai skirtingi. Vieni perka už savo lėšas, kiti naudojasi bankų paskolomis. Šių metų pradžioje būtent didėjantys gyventojų bei įmonių lūkesčiai su švelnėjančia bankų finansavimo politika augino sandorių skaičių, didėjo rinkos likvidumas, mažėjo komercinių objektų vakansijos (neužimtų plotų skaičius – red. past.), naujuose moderniuose projektuose fiksuojamas kainų prieaugis“, – sakė A.Antanavičius.

Stato pagal paklausą

Pernai gerėjantys šalies ekonominiai rodikliai teigiamai veikė NT sektorių, ir po kelerių metų pertraukos virš didžiųjų šalies miestų vėl pakibo statybų kranai. Tačiau ryškėja tendencija, kad NT vystytojai pasimokė iš savo klaidų ir šiuo metu stato tiek naujų butų, kiek maždaug jų reikia pirkėjams.

„Kalbant apie NT rinkos atsigavimą Lietuvoje reikėtų išskirti sostinę, kuri užima lyderės pozicijas tiek pagal sandorių apimtį, tiek pagal naujai pradėtų objektų skaičių. O kituose miestuose NT rinka išlieka gana vangi. Matyti, kad tik sostinėje, kur rinkos sąlygos palankesnės, šiuo metu galimas didesnių projektų vystymasis. Kituose miestuose vystytojai stengiasi dar nerizikuoti“, – sakė A.Antanavičius.

Jo pateiktais Registrų centro duomenimis, sostinėje pernai kas mėnesį vidutiniškai buvo sudaroma po 532 būsto pirkimo–pardavimo sandorius, Kaune –267, o Klaipėdoje –180 sandorių. „Inreal“ duomenimis, pagal naujai pradėtų arba atnaujintų daugiabučių projektų skaičių užtikrintai pirmavo sostinė. Pernai Vilniuje buvo pradėtos arba atnaujintos 22 daugiabučių (1680 butų) statybos, Kaune – 11 daugiabučių (274 butai), Klaipėdoje – tik 1 daugiabučio (63 butai).

Jeigu Lietuvos ekonominės situacijos nepaveiks neigiamos žinios iš euro zonos, pasak A.Antanavičiaus, sostinės NT rinka vystysis sparčiau nei kituose didmiesčiuose.

Kainos išsilaikys

Pastebima, kad nauji būsto projektai sulaukia didesnio pirkėjų susidomėjimo, todėl pernai pirmoje metų pusėje netgi buvo pakilusios šių butų kainos – maždaug 5–7 proc. Beje, tokia tendencija pasireiškė tik Vilniuje. „Tačiau miglotos ekonominės perspektyvos paskatino NT vystytojus pagreitinti pardavimo procesą, dėl kurio naujų projektų kainos buvo grąžintos į pradinį lygį“, – teigė „Inreal“ ekspertas.

A.Antanavičiaus tvirtinimu, pernai būsto kainos Kaune ir Klaipėdoje sumažėjo vidutiniškai 1–3 proc. „Tvyrant neapibrėžtoms ekonominėms perspektyvoms, manome, jog artimiausiu metu būtų kainos turėtų išsilaikyti stabilios. Juolab kad siekdami išparduoti esamus likučius NT plėtotojai negalės jų branginti, o nauji projektai turėtų būti pradedami orientuojantis į jau esamą kainų lygį“, – teigiama „Inreal“ ekonomikos ir NT rinkos apžvalgoje.

Giedrė Norviliūtė

„Raidla Lejins & Norcous“ vyresnioji teisininkė

2011 m. įvyko keletas teisinio reguliavimo pokyčių, susijusių su NT rinkos dalyviais. Vienas iš pokyčių – tai NT sandorio sudarymo reformos pabaiga. Nuo 2011 m. liepos 1 d. į e. erdvę perkelta NT sandorio sudarymo procedūra, t. y. notarai prieš tvirtindami NT sandorį informacinėje sistemoje kreipiasi į Registrų centrą, o šis suformuoja reikiamą žymą apie NT objekto įregistravimą NT registre. Todėl žmogui nereikia papildomai kreiptis į registrą. Tačiau nebeliko galimybės, sumokėjus didesnį paslaugos mokestį, prašyti registro tvarkytojo suformuoti reikiamą žymą per 1 darbo dieną. Dabar tai galima padaryti per 8 valandas arba ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.

Kita svarbi reforma, kuri įsigalios nuo 2012 m. liepos 1 d., yra susijusi su NT įkeitimo procedūra. Hipotekos teisėjai negalės patvirtinti hipotekos sandorio teisėtumo, t. y. įkeičiant NT tai padarys notaras, o hipotekos teisėjas atliks tik registravimo funkciją. Atsisakoma formalizuotų hipotekos lakštų, šalys galės laisvu susitarimu susitarti dėl formos, t. y. netgi toje pačioje kredito sutartyje galės būti susitariama dėl NT įkeitimo sąlygų. Tikėtina, kad tokia forma nebus naudojamasi, nes notarai nenorės kartu tvirtinti ir kredito sutarties, su kurios tam tikromis nuostatomis galbūt nesutinka.

Nuo šių metų liepos 1 d. keisis ir išieškojimo iš įkeisto NT procedūra. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles tam, kad būtų galima pradėti išieškojimą, reikia kreiptis į hipotekos teisėją. Šis informuoja skolininką ir skolininkas per vieną mėnesį nuo gauto pranešimo turi su kreditoriumi atsiskaityti arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl to negali padaryti. Todėl būna, kad skolininkų nerandama. Pagal naujai priimtas taisykles tokį įspėjimą siųs ne hipotekos teisėjas, o notaras. O trumpesnis 20 dienų terminas bus pradedamas skaičiuoti ne nuo pranešimo įteikimo, o nuo išsiuntimo iš notaro biuro. Šiuo atveju kreditoriai bus labiau apsaugoti nuo delsimo ir vilkinimo padengti skolas.

Investicijų į turto klases grąža per metus, proc.

2009 2010 2011

Indėliai 7,4 2,3 1,5

Akcijos 46 56 –27

Auksas 24 30 11

Žaliavos 23 6 –8

Nekilnojamasis turtas –28 13 6

Šaltinis: Lietuvos bankas, NASDAQ OMX, „Bloomberg“, Lietuvos registrų centras

2011 m. pradėti daugiabučių projektai Vilniuje

Projektas Vystytojas Butų skaičius

„Elniakampio namai“ „Inreal valdymas“ 17

„Santariškių namai “Mėta 3" EIKA 30

„Nauji butai Pilaitėje C1“ EIKA 42

„Ozo parkas“ (III etapas) „Realco“ 144

„Karoliniškių deimantai“ „Elguva“ 130

„Kotrynos vartai“ „Lords LB Asset Management“ ir LLBOF-1 33

„Loft Town“ (I etapas) „Penki kontinentai“ ir „Trinapolis“ 106

„Vilkpėdės parkas“ „Transvesta“ 16

Katkaus g. 1 „Pajūrio vila“ 34

„Bajorų kalvos“ (V etapas) HANNER 117

„Antakalnio terasos“ „MG Valda“ 181

„Žirmūnų namai“ „MG Valda“ 108

„Amber Haus Vilnius“ „PPI Group“ 128

„Bajorų dominija“ (I etapas) „Merko statyba“ 68

„River Loft“ „Land Real“ 54

„Žvėryno vartai“ „Lonvita“ 19

Lvovo gatvė / Linkmenų gatvė „Statybų gausa“ 41

„VII kvartalas Pilaitėje“ „Vilmesta“ 92

„Konarskio butai“ „Vilbra“ 90

Eitminų g. 18 „Anreka“ 108

„Veikmės apartamentai“ „Veikmė“ 89

„Riešuto namai“ „Solo House“ 33

Iš viso 1680

Šaltinis: „Inreal“

2011 m. pradėti daugiabučių projektai Kaune

Projektas Vystytojas Butų skaičius

„Svajonių alėja“ „Centromera“ 15

„Šilo namai“ „YIT Kausta“ 40

„Kaštono namas“ AVADI 20

„Naujoji Freda“ Fizinis asmuo 12

„Šilainių valda“ „Rainvest“ 24

Druskininkų g. 9 „Karolmeda“ 12

„Aleksoto vilos“ Fizinis asmuo 50

Užliedžiai, Kauno raj. „Litesta“ 20

Užliedžiai, Kauno raj. „Litesta“ 18

Užliedžiai, Kauno raj. „Balti namai“ 27

„Kiparisų kvartalas“ „Statybos valda“ 36

Iš viso 274

Šaltinis: „Inreal“