Lietuva su kitomis Baltijos šalimis patenka tarp 15-os rizikingiausių pasaulio valstybių. Tai vakar paskelbė viena didžiausių finansinių grupių Šiaurės Europos šalyse "Danske Bank".

Analitikai įspėja, kad paskolų krizė plinta. Po ekonominės ir finansinės griūties Islandijoje vis dažniau skamba klausimas, kuri šalis bus kita?

"Stebint rinkas atrodo, kad Vengrija. Per pastarąsias dienas forintas (Vengrijos valiuta – red. past.) smarkiai nuvertėjo, o šalies ekonomika jau patiria didelių sunkumų", – rašoma "Danske Bank" apžvalgoje.

Tačiau ir tarp kitų šalių ir Islandijos įžvelgiama nemažai panašumų. "Negalima vienareikšmiškai teigti, kad visas valstybes arba dalį jų ištiks toks pat likimas kaip Islandiją. Tačiau visoms šioms valstybėms gresia žymus ekonomikos sulėtėjimas ir finansiniai sunkumai", – teigia analitikai ir įspėja, kad verslo atstovai turėtų atsargiau veikti šių šalių rinkose.

Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) irgi įspėjo, kad ekonomikos žlugimas, koks ištiko Islandiją, gresia ir kitoms valstybėms. Ypač pažeidžiamos esą Baltijos šalys.
"Prastėjanti padėtis paskolų rinkose, augančios palūkanų normos vidaus rinkose ir lėtėjanti viso pasaulio ūkio plėtra gali turėti neigiamos įtakos besivystančioms šalims", – sakė TVF vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas.

Tačiau Lietuvos ekonomistai suskubo šias žinias paneigti. Esą mūsų šalies ir Islandijos bankų sistemos visiškai skirtingos. Be to, Islandijos bankai labai daug skolinosi iš užsienio, o Lietuvos bankus prireikus gali maitinti Skandinavijos ir Šiaurės šalyse veikiantys pagrindiniai bankai.

Vis dėlto analitikai pripažįsta, kad Lietuva negali pasigirti stabilia ekonomine padėtimi. Islandijos pėdomis į finansinę bedugnę veikiausiai nenusirisime, tačiau jei naujoji valdžia toliau išlaidaus ir nesiims jokių veiksmų, šalies ūkiui gresia stagnacija.

Komentaras

Rimantas Rudzkis, "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas

Mūsų šalis įsiskolinusi tikrai nedaug. Valstybės skola užsieniui siekia vos apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Galų gale viso šalies ūkio skola – gal apie 70 proc. BVP, bet ne keli šimtai procentų, kaip buvo Islandijoje. Dauguma Europos valstybių įsiskolinusios daugiau negu Lietuva. Dabar kenčia Vengrija, bet šios šalies biudžeto deficitas buvo 9 proc., o mes neperžengiame 3 proc. Taigi galimybės, kad Lietuvoje pasikartotų Islandijos scenarijus, nematau. Bet jeigu Vyriausybė toliau išlaidaus – faktas, kad susidursime su milžiniškais sunkumais, gerokai didesniais nei dabar. Kaip kadaise Rusijoje, taip dabar pas mus gali pradėti formuotis finansinė piramidė – toks užburtas ratas. Tarkim, kad "Sodra" nesuveda galų ir valstybė skolinasi. Tada mums mažina reitingus, skolinimasis brangsta, mes priversti dar skolintis, tik jau brangiau. Mums vėl mažina reitingus, vėl esame priversti skolintis ir taip iki pat piramidės smaigalio, kai jau nėra kur trauktis, o tada – visiška ūkio krizė. Taip gali nutikti, jei valstybė bus valdoma nemokšiškai. Trumpai tariant, ir su "Sodros", ir su valstybės biudžetu ateityje turėsime didelių sunkumų.

Larsas Christensenas, "Danske Bank" vyresnysis analitikas

Nė viena sąraše paminėtų šalių nėra panaši į Islandiją. Bet reikia atvirai pasakyti, kad padėtis Lietuvoje beveik kritiška. Apie minkštą ekonomikos nusileidimą  nėra net kalbų. Ji leidžiasi labai skausmingai. Turbūt net didžiausi naivuoliai tai mato ir supranta. Ekonomikos augimas labai sparčiai lėtėja, lyg nuspaudus stabdį. Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvos padėtis vis tiek geresnė nei Latvijoje ar Estijoje.

Tiesą pasakius, dabartinės jūsų analitikų prognozės, kad laukia sunkus nusileidimas, kad apskritai šalies ekonomikai bus ne pyragai, yra šiek tiek pavėluotos. Tai jau seniai vyksta – beveik visus šiuos metus. Savo apžvalgoje irgi nepasakėme nieko nauja, tik susumavome rezultatus. Kad Lietuvai bus blogai, sakėme jau prieš metus. Aišku, jūsų šalis nėra pačiame to blogojo sąrašo viršuje kaip, pavyzdžiui, Pakistanas, Venesuela ar Argentina. Lietuvoje padėtis turėtų imti gerėti apie 2010 m.

Pavojaus zonai priklausančios šalys buvo atrinktos vadovaujantis trimis faktoriais:

• Didelis einamųjų sąskaitų deficitas, spartus paskolų apimties augimas per pastaruosius metus, išpūstos turto kainos rinkoje, didelė priklausomybė nuo užsienio valiutų finansavimo;

• Politinės grėsmės – tiek vidaus politikos, tiek geopolitikos mastu;

• Prekių eksportuotojai, kurie nesugebėjo pasinaudoti gerais metais ir sutaupyti blogiems;

* "Danske Bank" analitikai pabrėžia, kad šalys surašytos ne pagal rizikos laipsnį.