Per išpardavimus šiemet lietuviai pametė galvas – išleido dešimtis milijonų eurų

  • Teksto dydis:

Lietuviai per išpardavimų savaitę išleido dešimtis milijonų eurų, praneša LNK žinios.

40 milijonų eurų – tiek per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido vien „Swedbank“ klientai. Tai – net trečdaliu daugiau nei pernai ir daugiau nei du kartus didesnės išlaidos nei užpernai.

„Vieno apsipirkimo suma siekia daugiau nei 50 eurų. Vienas įdomus pastebėjimas, kad žmonės, kurie laukia „Juodojo penktadienio“, neretai būna susiplanavę pirkinius – išsirinkę, ko nori, nes tai nėra pirmo būtinumo prekės“, – sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Daugiausiai žmonės pirko kompiuterinės įrangos, namų interjero dalykų, kvepalų, žaislų. Jiems šiemet išleista gerokai daugiau nei pernai.

„Per „Juodąjį penktadienį“, mūsų duomenimis, klientai išleido 8 milijonus eurų. Suma irgi augo apie 19-20 procentų“, – teigė S. Abraškevičius.

„Revolut“ klientai per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido 10 milijonų eurų – tris kartus daugiau negu ankstesnėmis lapkričio savaitėmis. Vien per „Juodąjį penktadienį“ išleista keli milijonai – net trečdaliu daugiau nei pernai.

„Konkrečių prekių atsiskaitymuose mes negalime matyti. Tačiau vien iš parduotuvių, kuriose žmonės apsipirko, tikrai galima spręsti, kad daug išleido rūbams ir avalynei“, – kalbėjo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Ingrida Daunaravičienė.

Vidutinis vieno pirkimo krepšelis daugiausiai siekia apie 100 eurų. Daugiausiai pirkta elektroninės prekybos milžinėje „Amazon“ už vidutiniškai 123 eurus, „Asos“ – 110 eurų, „AliExpress“ – 32 eurus.

„Akropolis Group“ skaičiuoja, kad per jų rengiamą akciją „Jamam“ vidutinis vieno pirkėjo krepšelis siekė apie 30 eurų, t. y. maždaug šeštadaliu daugiau nei ankstesniais šio rudens savaitgaliais. Daugiausiai pirkėjų dėmesio šiemetinėje „Jamam“ sulaukė kvepalai, elektronikos prekės, žaislai ir knygos.

Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti.

Kol prekybininkai džiaugiasi didėjančiais pardavimais per išpardavimus, aplinkosaugininkai nesidžiaugia visai. „Žvelgiant iš aplinkosauginės perspektyvos, tai tik rodo, kad mes švaistome išteklius ir kuriame taršą, o tarša atsiranda įvairiuose etapuose. Pradedant nuo bet kurios prekės gamybos, jei ji nėra tvari – vien jos gamybai, tarkime, plastikui naudojamas iškastinis, taršus, baigtinis, kuras, t. y. nafta“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Toliau teršia transportavimas, o galiausiai panaudojus daiktus, jie dažnai atsiduria ne pakartotinio naudojimo vietose, o sąvartynuose. Geriausiu atveju, išrūšiuojami ir panaudojami kaip antrinė žaliava.

„Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti. Manau, kad didelį vaidmenį tiek Lietuvoje, tiek kitur galėtų vaidinti savivalda, sudarydama kuo geresnes sąlygas žmonėms naudotis tiek dalijimosi platformomis, bei sudaryti sąlygas remontuoti daiktus“, – svarstė I. Budraitė.

Europoje populiarėja daiktų taisymo kavinės, kur galima rasti įvairiausių įrankių. Dirba specialistai, kurie padeda susitaisyti sugedusį daiktą pačiam. Lietuvoje panaši vieta įsikūrusi Vilniuje, Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

xxx

xxx portretas
Tai tie daiktu vergai ir dvasios ubagai kiek dar isplatino coronos po tokiu sudinu ispardavimu, juk be gyvuliu paso zmones ten nepatenka, tai dulkiau suskaiciuok kiek dabar susirgs tu sucipuotu, o bus parasyta kad uzkrete sveiki, necipuoti zmones. Pirmynm aviu banda i sviesum geitso rytoju jei jo dar sulauksit

Nieko keisto

Nieko keisto portretas
Per išpardavimus lietuviai pametė galvas? Nieko keisto. Išpardavimuose gi galėjo dalyvauti tik paskiepytieji. Matyt skiepai juos jau veikia.

niekas nieko nepirko , niekas niekur

niekas nieko  nepirko , niekas niekur portretas
be reikalo pinigu nemete --cia ,,,Swedbanko,,, ,,juodojo penktadienio ,,,reklama....
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių