Kad lietuviai mėgsta kiaulieną, patvirtina turgaus prekybininkai: „Nuo senų laikų kiauliena Lietuvoje pagrindinis maistas.“ Tačiau, rodos, prekybininkų daugiau nei pirkėjų. „Jūs gi matote, kad sunkiai sekasi. Žmonių nėra, neperka. Labai sunkiai“, – situaciją pakomentavo kiaulieną turguje pardavinėjanti moteris. Kilogramas kiaulienos faršo pas ją – 5 eurai. „Nesiskiria nuo parduotuvių. Bet žmogui neįrodysi, porą centų pigiau, žmogus eina, kur pigiau“, – sakė ji.

„Perka žmonės. Pagal galimybes, vienas daugiau, kitas mažiau“, – sakė kitas prekybininkas.

Sako, dažniau grįžta nuolatiniai klientai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš turiu savo labai gerą močiutę tiekėją, iš jos visada perku ir mėsa visąlaik būna kokybiška“, – teigė pakalbinta pirkėja. „Lietuviška yra daug skanesnė, be kompromisų“, – sakė kita.

Parduotuvėse dažniausiai – iš užsienio šalių importuota kiauliena. Anot pirkėjos, su lietuviška mėsa nepalyginsi: „Labai. Nusiperki, negali valgyti.“

Lietuvoje daugiau kaip pusė suvartojamos mėsos – kiauliena. Tačiau patys pasigaminame tik 45 proc. Rinka užleidžiama konkurentams. Kiaulių augintojai konstatuoja: jei taip ir toliau, ateityje valgysime tik ispanišką ar lenkišką mėsą.

„Konkurentas bėga su geru dopingu ir geru maistu, o mes, kaip sakoma, pusbadžiu“, – palyginimą pateikė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas.

Valdžia, anot kiaulių augintojų, jais nesirūpina ir šį sektorių visiškai apleido.

„Kuo remiantis, jie taip sako? Nežinau, ką ir pasakyti“, – šį teiginį komentavo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Per pastaruosius aštuonerius metus kiaulininkystės ūkiams valdžia skyrė kiek mažiau nei 2 mln. eurų paramos, kai, pavyzdžiui, pieninių ir mėsinių karvių augintojams atiteko per 386 mln. eurų.

Lietuviška yra daug skanesnė, be kompromisų.

„Ar jūs valgote po tris „steikus“ per dieną? Na, nevalgote, ne? Kiekvieną dieną mes valgome kažkokį kotletuką, kažkokį zrazą, kažkokį koldūną, kuriame yra kiauliena. Tai kam mes jį įsivežame, o pinigus kišame į „steikus“ ir pieną?“ – piktinosi LKAA vadovas.

Žemės ūkio ministras paramos skirtumą aiškina sunkumais pieno sektoriuje: „Prioritetas buvo pienininkystė, nes ten ūkiai taip pat išgyveno sunkų laikotarpį, pasitraukė iš gamybos, taip pat ir dabar jis išlieka.“

Tačiau sunkumų patyrė ir kiaulių augintojai. Per daugiau kaip 20 metų neįkurtas nė vienas naujas ūkis, o visus likusius būtina renovuoti. „Norint padidinti kiekį, mums reikia iš tikrųjų labai daug resursų investuoti, kad juos renovuotume, padarytume pagal dabartinius reikalavimus“, – komentavo LKAA tarybos narys Kęstutis Vaicekauskas. Apskaičiavo, kad artimiausiais metais reikėtų mažiausiai 20 mln. eurų.

„Mes paprasti žmonės, jei mums su šiūpeliu per galvą duodą, mes einame kitur, ten, kur nesidaužo. Turi būti Vyriausybės padaryta sistema, parama, kad jauni ūkininkai norėtų auginti kiaules“, – įsitikinęs K. Vaicekauskas.

Mėsos perdirbėjai daugiau kaip pusę produkcijos importuoja. Jau svarsto, kas būtų, jeigu būtų. „Kovido pavyzdys, karo pavyzdys ir gresiančių ligų dabar pavyzdys rodo, kad jei užsidaro importas, mes turime atsargų dviem trims savaitėms ir tada mes turime problemą, tiesiog negalime aprūpinti gyventojų, nes trūkumas yra per didelis“, – teigė Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Ateityje, anot E. Mackevičiaus, neinvestuojant į kiaulininkystės sektorių, didžiausią žalą patirs pirkėjai. Kainos vienareikšmiškai kils. „Tikrai vaikštome ant plono ledo ir yra laikas pradėti spręsti. Galbūt per dešimt metų, šiandien priėmus sprendimus, mes tikrai situaciją pagerinsime“, – kalbėjo jis.

Finansavimą naujiems ūkiams ministras žada, bet kokį – nepatikslina. „Turime išteklius tokius, kokius turime. Be abejo, ieškosime priemonių. Jei tikrai yra ekonominis pagrindimas ir to reikia, tai yra ir lengvatinės paskolos, gali būti ir finansavimas iš nacionalinio biudžeto, tai dirbsime ir ieškosime tų sprendimų“, – kalbėjo jis.

Vyriausybei šiandien tvirtinant programos priemonių planą, ministerija nusprendė skirti papildomus 40 mln. eurų žemės ūkio valdoms modernizuoti. Mėsinės gyvulininkystės sektoriui, kuriame ir kiaulių augintojai, skirta 12 mln. eurų.