Veisėjos Viktorijos pasididžiavimas – Darna, Ganga ir Uma – giminaitės. Darna jau pensijoje ir jauniklių nebeveda, užtarnauto poilsio link artėja ir Ganga. O štai Uma dar tik ruošiasi motinystei.

„Uma mūsų blondinė, ji yra pati jauniausia, jai treji metai. Ji dar neturėjusi nei vienos vados, ji dalyvavo parodose, bet jau pradedame galvoti, kad jau reikėtų ir pirmą vadą turėti“, – pasakojo veterinarijos gydytoja, pudelių veisėja Viktorija Mingailė.

Viena Viktorijos kalaitė jauniklius veda du arba tris kartus. Tačiau net ir retai šunis veisianti moteris tikina, kad konkurencija didelė. Ir ypač kalbant apie karališkuosius pudelius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rinka yra, sakyčiau, gerokai perpildyta. Manau, kad pasiūla viršija paklausą jau šiuo metu“, – teigė V. Mingailė.

Tiesa, konkurenciją turėtų sumažinti naujas draudimas. Nuo birželio pradžios augintiniai iš trečiųjų šalių Lietuvoje nelaukiami.

Tai reiškia, kad su draudimu veisliniai, bet be kilmės dokumentų gyvūnai į Lietuvą nepaklius. Veisėjai viliasi, kad jų versle atsiras daugiau sąžiningumo.

„Labai daug žmonių buvo apgauti. Ten žmonės gyvena, moka sukčiauti, pažada dokumentus ir jų negauna, parduoda žaislinį pudelį, išauga didysis pudelis“, – aiškino V. Mingailė.

Šiemet į Lietuvą per Baltarusijos ir Rusijos pasienį vežta beveik 2,5 tūkst. augintinių. Tačiau pastarąjį mėnesį bandymų mažėja. Žinoma, draudimus apeiti bandančių vis dar yra.

„Jeigu tai bus komercinis vežimas, kurį kontroliuoja būtent Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tai mes tiesiog grąžinsime tas siuntas atgal, nes jų įvežti pagal nutarimą negalima“, – teigė VMVT patarėja, laikinai atliekanti departamento direktorės pareigas Kristina Dainovskytė-Šustikė.

O nekomerciniais tikslais vežantys augintinius bus tiesiog apgręžti ir turės patys sukti galvą, kur palikti augintinį, mat jis Lietuvoje nepageidaujamas.

„Galioja išlygos, kad žmonės, kurie keliauja su savo augintiniais, ir turi Europos Sąjungoje išduotą gyvūno augintinio pasą, jie gali keliauti nevaržomai“, – sakė K. Dainovskytė-Šustikė.

Taip, jis gražus, pūkuotas kamuoliukas, bet jeigu jo tėvai turi įgimtų ligų, tas šuniukas gali išaugti ligotas.

Neretai į trečiąsias šalis žmonės vyksta pirkti veislinių augintinių pigiau. Tačiau veisėjai sako, jog neverta. Esą jau ir Lietuvoje veislinių gyvūnų kainos nesikandžioja.

„Pats kilmės liudijimas kainuoja apie 40–50 eurų. Tai tikrai nesudaro tos pagrindinės veislinio šuns kainos. Ir žmonės kartais galvoja, kad jeigu nusipirksiu jį be dokumentų, jis bus toks pats. Gal, jeigu jūs labai sėkmingi“, – sakė kinologų draugijos vadovė Ramunė Kazlauskaitė.

Karališkuosius pudelius veisianti Viktorija tikino, kad pudeliai apskritai dabar yra įperkami. Jų kaina Lietuvoje svyruoja nuo 400 iki 3 tūkst. eurų.

„Jeigu man žmogus patinka, bet aš žinau, kad jis neturi galimybės nusipirkti brangų šunį, tai būdavo, kad pasiūlau pigesnę kainą, būdavo, kad kažkam ir už dyką padovanoju“, – pasakojo V. Mingailė.

Be to, anot kinologų, neaiškios kilmės augintinis ateityje gali pridaryti problemų.

„Tai yra svarbu tam, kad būtų galima numanyti, koks tas šuniukas bus. Į ką jis išaugs. Nes kol jis mažas, niekas negali pasakyti. Taip, jis gražus, pūkuotas kamuoliukas, bet jeigu jo tėvai turi įgimtų ligų, tas šuniukas gali išaugti ligotas“, – aiškino R. Kazlauskaitė.

Pasienio postuose atlikti tyrimai parodė, kad iš trečiųjų šalių įvežami gyvūnai neretai netgi nėra skiepyti.

„Jeigu gyvūnas iš viso neturi susidariusio to titro arba jis susidaręs nepakankamas, tai indikuoja, kad galbūt jis nebuvo skiepytas nuo pasiutligės“, – teigė K. Dainovskytė-Šustikė.

Be gyvūnų augintinių iš Rusijos bei Baltarusijos į Lietuvą draudžiama importuoti arklius, telyčias, karves, buivolus, kiaules, avis ir ožkas, triušius, kiškius bei bites.