- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairių frakcijų atstovai Seime įregistravo Statybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriais siekiama sudaryti prielaidas privalomos vadinamosios statybininko kortelės įvedimui, kad būtų galima efektyviau mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje, mažinti nelegalaus darbo mastą, didinti saugą statybvietėse bei sukurti prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus.
Projekto autoriai, remiantis šių metų birželio 19 d. Vyriausybės pasitarime pateikta informacija, sako, kad statybos sektoriuje yra neapskaitoma apie 500-700 mln. eurų pajamų.
„Statybininko kortelės klausimą reikia spręsti kuo skubiau, kadangi statybos sektorius yra viena labiausiai „šešėlinės“ ekonomikos paveiktų ūkio sričių: čia daug darbuotojų dirba nesudarę darbo sutarties arba vykdo individualią veiklą jos neįteisinę“, – teigia vienas iš įstatymo projektus įregistravusių Seimo narių Algirdas Butkevičius.
Šiuo metu rangovams nėra prievolės vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Įstatymo projektuose siūloma nustatyti rangovams pareigą realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Tikimasi, kad tai padėtų sumažinti nelegaliai dirbančiųjų skaičių statybos sektoriuje bei padidintų saugą statybvietėse.
Taip pat šiuo metu galiojančią ypatingojo statinio statybos rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų siūloma papildyti sąlyga, kad darbuotojų kompetencijos turi būti įvertintos. Įvertinus ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, darbuotojui būtų išduodamas tai patvirtinantis dokumentas – Statybininko kortelė. Manoma, kad tai sukurtų prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus, kadangi atsirastų galimybė patikrinti, ar konkursuose ketinantis dalyvauti rangovas esamu laiku turi darbuotojus, atitinkančius iškeltus reikalavimus.
Projekto autoriai sako, kad šiuo metu viešuosiuose pirkimuose susiformavo praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie net neturi statybos srities darbuotojų, t. y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Anot A. Butkevičiaus, tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams viešųjų pirkimų užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko nuolatines darbo vietas ir galėtų kokybiškai atlikti darbus, o taip pat sudaro galimybę pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, kurios neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą.
Buvimo statybvietėje laiko apskaitą ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimą, kaip viešojo administravimo funkciją, siūlomi pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri jau yra tokią sistemą įdiegusi.
2016 m. Lietuvos statybininkų asociacija yra akredituota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kaip asmenų kompetencijų vertinimo įstaiga.
2015 m. Valstybinė duomenų inspekcija įtraukė asociaciją į asmens duomenų valdytojų registrą.
Įstatymų pakeitimų projektai parengti konsultuojantis su Lietuvos statybininkų asociacija, kuri pirmoji, remdamasi užsienio patirtimi, iškėlė ir jau ėmė įgyvendinti Statybininko kortelės idėją.
Projektus teikia Seimo nariai A. Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Jonas Varkalys, Simonas Gentvilas, Jonas Liesys, Jurgis Razma, Valentinas Bukauskas, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Kęstutis Bartkevičius, Audronė Jankuvienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...