Įsivyravo chaosas

Sumaištis, destrukcija ir nežinomybė jau keletą mėnesių kaitina strategiškai svarbią sritį – saulės energetiką.

Paniką sukėlė energetikos ministras Dainius Kreivys ir keli jo partijos bičiuliai, kai, gegužės mėnesį Seime svarstant energetikos plėtrai skirtą „Proveržio paketą“, jie pateikė įstatymo pakeitimą, pagal kurį saulės elektrinių pajėgumų suminei galiai buvo nustatyta raudona linija – 2 gigavatai (GW). Pagrindinis sprendimo argumentas – ribotas elektros tinklų pralaidumas.

Įsigaliojus 2 GW ribai, nežinioje pakibo ne vienas stambus saulės elektrinių projektas, nes verslininkai jau buvo rezervavę pajėgumus, kurių bendra galia siekė apie 4 GW.

Prieš kelis mėnesius apie tai rašiusiai „Kauno dienai“ investuotojai pabrėžė, kad sprendimas dėl 2 GW ribos atsirado be išsamių paaiškinimų, pagrindimų ir argumentų.

Buvo tikimasi, kad 2 GW riba – tiesiog nesusipratimas ir padėtis bus ištaisyta. Kaip paaiškėjo, situacija beveik nepasikeitė. Į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką milijonines sumas investavę verslininkai svarsto galimybes dėl praradimų teistis su valstybe.

Niekas nesupranta ir niekas negali paaiškinti, kodėl ta 2 GW kvota atsirado.

Plėtra – sustabdyta

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) viceprezidento Andriaus Karazino nuomone, susidariusi situacija yra gėdinga, galbūt neturinti precendento Europoje.

Pasak jo, panaši sumaištis Lietuvoje buvo kilusi 2012 m., kai dėl netikėtų teisės aktų pakeitimų neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė ne vienas investuotojas.

„Tai buvo fiziniai asmenys. Prieš juos, sakykime, nebuvo taip gėda ir jie neturėjo tokių pajėgumų su valstybe ginčytis. Dabar kalbame apie įvairius investuotojus iš Europos, kurie buvo nusiteikę investuoti per 200 mln. eurų į pavienius projektus ir dabar pastatomi prieš faktą, kokių Europoje nebūna. Tokioje situacijoje apie investicinį klimatą ir aplinką nebeverta kalbėti. Niekas nesupranta ir niekas negali paaiškinti, kodėl ta 2 GW kvota atsirado. Iš pradžių lyg buvo sakoma, kad išsigando vėjų elektrinių vystytojai, kad neužteks galimybių vėjo elektrinių plėtrai“, – sakė LSEA viceprezidentas.

A.Karazino pastebėjimu, Lietuva turbūt vienintelė šalis Europoje, kuri riboja saulės elektrinių vystymą.

„Blogiausia tai, kad plėtra sustabdyta, projektai įšaldyti jau nuo balandžio mėnesio, sugriauti kruopščiai apgalvoti planai, sudaryti atsižvelgiant į statybų sezoniškumą. Dabar ateitis neaiški. Vystytojai jau yra investavę ir laiko, ir pinigų. Tas stabdymas visapusiškai nuostolingas. Bent jau reikia žinoti, kodėl taip daroma, – kodėl atsirado tie 2 GW, bet jų atsiradimo niekaip nepavyksta pagrįsti. Visi sako, kad yra tokia politinė valia, o kodėl tokia valia – nežinia“, – apgailestavo A.Karazinas.

Patarimas nustebino

Saulės elektrinių parko statybos planus pradėjęs įgyvendinti kaunietis Andrius Balevičius apgailestavo, kad aiškumo netikėtai sujauktose saulės energetikos vystymo perspektyvose vis dar nėra.

A.Balevičius – vienas iš būrio investuotojų, patikėjusių deklaracijomis apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymosi proveržį.

Kauniečio ir partnerių investicijos santykinai kuklios – siekia kelis šimtus tūkstančių eurų.

„Apie 2 megavatų (MW) ribą paskelbusios Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) vadovo Renato Pociaus klausėme – ką dabar daryti, juk tiek nuostolių. Patarė kreiptis į teismą. Tektų teistis su savo valstybe dėl kelių žmonių klaidų, galbūt interesų. Keistai atrodo, kai valstybei atstovaujantis atsakingą postą užimantis pareigūnas siūlo bylinėtis su valstybe“, – stebėjosi A.Balevičius.

Stebina: Lietuva turbūt vienintelė šalis Europoje, kuri riboja saulės elektrinių vystymą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Sujaukti planai

Keblioje situacijoje atsidūrė ir gerokai stambesni investuotojai.

Antai Didžiosios Britanijos atsinaujinančių išteklių energetikos kompanija „Aura Power Developments“ buvo užsitikrinusi Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW galios saulės parką Ignalinos rajone. Į 600 ha teritorijoje įgyvendinamą projektą ketinama investuoti apie 300 mln. eurų.

„Aura Power Developments“ partnerės „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius „Kauno dienai“ pabrėžė, kad netikėtai atsiradusi 2 GW kvota ir siūloma kvotos paskirstymo tvarka investicijų planus gerokai komplikavo.

Paklaustas, kokią žalą saulės energetikos vystymo planams galėjo padaryti netikėti plėtros sąlygų pakeitimai, A.Radavičius atkreipė dėmesį į investiciniams projektams pavojų keliančias aplinkybes.

„Kol kas, sakykime, kažkokios didelės tragedijos nėra. Reikia pripažinti, kad iš valdžios pusės buvo ir palengvinimų. Pavyzdžiui, buvo supaprastintos ir pagreitintos kai kurios procedūros – teritorijų planavimas, poveikio aplinkai nustatymas, žemės paskirties keitimas. Tik gaila, kad su tuo atėjo 2 GW apribojimas, kuris nubraukė visus gerus ketinimus. Pavojų kelia tai, kad visi projektai, kuriems vystyti buvo numatyti apibrėžti laiko terminai, yra sustabdyti. Vienas projektas būtų pradėjęs judėti balandžio mėnesį, antras – birželį, dar kitas – rugpjūtį, ir visi tvarkingai keliavę numatyta savo laiko juosta, o dabar išeina taip, kad visi projektai sustatyti vienoje eilėje ir kai bus paleisti, visi pradėsime judėti iš tos pačios starto pozicijos. Tai sudėtinga. Daug darbo iš karto užgrius projektus derinančias institucijas, mums bus sudėtinga susirasti rangovus, kurie vienu metu turės aptarnauti kelis projektus. Čia trūkumai, kurie dabar atsiranda“, – „Kauno dienai“ sakė A.Radavičius.

Jis pabrėžė, kad saulės energetiką planuojantys vystyti investuotojai jau yra sumokėję prievolių užtikrinimo užstatus, užsitikrinę milijonines bankų garantijas, todėl sustabdyti projektai kelia dramatiškų finansinių iššūkių.

„Išėjo taip, kad dėl kelių įtartinų projektų buvo sustabdyti absoliučiai visi projektai – taip pat ir mūsų–britų kompanijos projektai, danų kompanijos, yra ir latvių, ir lietuvių kapitalo bendrovės. Yra keturios penkios rimtos kompanijos, kurios planuoja vystyti saulės energetiką ir mes tai pradėjome daryti dar prieš porą metų“, – sakė A.Radavičius.

Prošvaisčių ženklai

Pasak A.Radavičiaus, pastarosiomis dienomis situacija dėl saulės elektrinių galios ribojimo yra šiek tiek pasikeitusi, nes rugsėjo 29 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis Seime pranešė apie bendrovės atliktą tinklų pralaidumo studiją.

A.Radavičiaus pastebėjimu, deja, matoma politinių pastangų šiek tiek stabdyti saulės energetikos plėtrą.

„Taip sakau remdamasis tuo, ką esu girdėjęs Seime. Konkrečių teisės aktų dar nesu matęs. R.Masiulis kalbėjo, kad dabar ruošiami atitinkami teisės aktų pakeitimai, kurie bus pristatyti per artimiausias keturias savaites. Bent jau taip žadėjo, nors jie pristatyti vėluoja jau mėnesį – buvo žadėta iki rugsėjo 1 d. Taigi vėlavimas gana ženklus. Kai bus pristatyta studija, vyks diskusija dėl galimybių integruoti į tinklus tiek vėjo, tiek saulės energiją. „Litgrid“ vadovas minėjo, kad vėjo gaminamai energijai šiuo metu yra galimybių prijungti lyg ir 5 GW apimties pralaidumą, o saulės energijai – neva 4,4 GW. Taigi galimybių riba keičiasi, atrodo, kažkiek galių atsilaisvina“, – apie dabartinėje aklavietėje pastebimus prošvaisčių ženklus svarstė A.Radavičius ir atkreipė dėmesį, kad vėjo elektrinėms vystyti kažkodėl suteikiama didesnių galimybių.

Jis apgailestavo, kad VERT pasiūlymai dažnai prasilenkia su teisine logika ir teisės principais.

„Saulės energetikos vystytojams sugriežtinta patikra, įvesta kažkokių naujų reikalavimų, nors leidimų išdavimo taisyklėse nenumatyta, kad, pavyzdžiui, vėjo elektrinių vystytojams būtų taikomi vieni reikalavimai, o saulės elektrinių – kiti, kažkodėl griežtesni“, – apgailestavo A.Radavičius.

Netikėtai didelės pajamos

Plačiau apie saulės elektrinių plėtotojams taikomus griežtesnius reikalavimus pasakojęs A.Balevičius įsitikinęs, kad tikrinimų tikslas – atriboti nuo pelningo verslo.

„Jie dabar tikrina visus, kurie rezervavo galią saulės elektrinėms ir bando juos atsijoti, atpurtyti. Tvirtinama, neva yra spekuliantų, kurie užsirezervavo tą galią, bet net neplanuoja statyti ir pan. Manau, viso to tikslas – panaikinti dalį rezervacijų“, – svarstė A.Balevičius.

Jis pabrėžė, kad labai pabrangusi elektra vilioja kaip medus.

„Tarifai dabar labai geri, gaminti labai apsimoka, todėl norinčių – labai daug. Dabar elektros kaina biržoje – 50 ct už 1 kilovatvalandę (kWh). Aš planavau, kad blogiausiu atveju bus 5 ct – tai yra savikaina. Geriausiu atveju, iš pradžių planavau, kad bus apie 10 ct už 1 kWh. Tuomet per metus, atsižvelgiant į mano rezervuotus saulės elektrinių parko pajėgumus, kasmet būčiau gavęs apie apie 100 tūkst. eurų pajamų. Bet, pagal dabartines kainas, pajamų per metus būtų apie 0,5 mln. Tai tokie dideli pinigai, kad, manau, dėl to kai kuriuos stengiasi visai atpurtyti, todėl, kaip sakoma, kabinėjasi prie stulpo. Pavyzdžiui, tvirtina, kad žemės sklypas per mažas numatytam elektrinės galingumui ir pan.“, – sakė A.Balevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad, anot jo, VERT reguliavime yra akivaizdus prieštaravimas.

„Saulės elektrinių projektai buvo sustabdyti remiantis neva ribotu elektros tinklų pralaidumu. Bet dabar siūlo numatytą mano elektrinę integruoti į vadinamuosius nutolusius parkus. Vadinasi, elektrinės galios bus panaudojamos ir tų galių nevaržys neva ribotas tinklų pralaidumas“, – atkreipė dėmesį A.Balevičius.

Gluminantis pasiūlymas

Investuotojus suglumino VERT pasiūlytas galios paskirstymas pagal vadinamą pro rata principą – tai yra komerciniams saulės elektrinių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią, jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą.

Tokį pasiūlymą kritikuojantys investuotojai pastebi, kad VERT pasiūlymas sukeltų dar daugiau sumaišties.

„Visi rinkos dalyviai vienareikšmiškai pasisakė, kad pro rata principas yra netaikytinas, kad jis ydingas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jo nėra įstatymuose. Kiek teko kalbėtis su kitais vystytojais, jis nelabai taikomas ir kitose šalyse. Įsivaizduokime, ką reiškia nuostata mažinti visiems tam tikru vienodu procentu. Pavyzdžiui, mes iš pat pradžių sudarėme sutartis su žemės savininkais. Mūsų parkas yra didelis, taigi sutarčių  daug. Planavome konkrečią galią ir dabar, jei mums per pusę nukirs numatytą galią, turėsime nutraukti sutartis, mokėti kompensacijas. Dirbtinai apribojus, nukirpus planuojamą galią, griūva visas verslo modelis, nes jis buvo sudarytas konkrečiai galiai generuoti – pagal tai buvo rengiamas techninis projektas, projektavimas. Jei galia bus apribota, visiškai neaišku, kaip bus su dėl konkrečios galios pasirašytais ketinimų protokolais, kaip bus su sumokėtais prievolių vykdymo užtikrinimais. Viskas tiesiog subyrėtų. Neįsivaizduojame, kaip tas pro rata principas galėtų būti įgyvendintas“, – nuogąstavo A.Radavičius.

Šūvis sau į kojas

Komentuodamas chaosą saulės energetikoje ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Kauno dienai“ pabrėžė, kad valstybė turėtų skubiai ieškoti ir rasti konstruktyvių sprendimų.

Blogiausia, kad plėtra sustabdyta, projektai įšaldyti jau nuo balandžio mėnesio, sugriauti kruopščiai apgalvoti planai, sudaryti atsižvelgiant į statybų sezoniškumą.

„Dabartiniu metu elektros kaina yra tiesiog kosminė, reikia, kad valstybė imtųsi skubių sprendimų, galinčių mažinti elektros kainą, – saulės elektrinių parkai, ypač didesni, bent daliai vartotojų galėtų sumažinti finansinę naštą dėl aukštos elektros energijos kainos. Valstybė neturėtų keisti žaidimo taisyklių, turėtų mažinti biurokratines kliūtis, atsižvelgti į bendrą situaciją ir sudaryti sąlygas, kad investuotojai galėtų tas elektrines kuo greičiau pastatyti. Be to, netikėtas žaidimo taisyklių pakeitimas yra neigiamas signalas investuotojams ir verslo aplinkai. Reikia bendro valstybės ir verslo susitelkimo, kad būtų investuojama į sritis, kurios reikalauja strateginio dėmesio. Parkų plėtros stabdymas – tai šūvis sau į kojas“, – reziumavo A.Izgorodinas.

Keista: kritikos strėlės sminga į energetikos ministrą D.Kreivį, kuris iš pradžių skatino, o paskui netikėtai sustabdė saulės elektrinių plėtrą. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad situacija negera, nes, esant aukštoms elektros kainoms, energetinio karo įkarštyje jau keletą mėnesį sustojusios visos investicijos.

„Manau, kad tame staigume dėl 2 GW nėra kažkokio labai didelio neskaidrumo, bet jie elgiasi taip, kaip įpratę, – tarsi šiuo metu nebūtų energetikos karo. Jei būtų paprasta situacija, elektros kainos būtų mažos ir turėtume laiko iki 2030 m. – galėtume pristabdyti, pagalvoti, susidėlioti, pasvarstyti, parengti studijas, pasiderinti teisės aktų projektus, tada po truputį statyti. Tokia tvarka tinka esant paprastai situacijai, bet dabartinėmis sąlygomis taip lėtai viską daryti atostogų režimu…“ – sakė LAIEK prezidentas.

Tyrimas tebevyksta

„Kauno diena“ pateikė klausimus VERT. Į juos atsakė Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė.

– Skelbta apie VERT pradėtą tyrimą, siekiant nustatyti, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti komercinius saulės elektrinių projektus prie tinklo, ar pagrįstai rezervuotos jų galios. Informuokite, kokie tyrimo rezultatai? Ar yra kokių ministro A.Kreivio įtarimų, kad dalis projektų buvo spekuliacinio pobūdžio, patvirtinimų?

– VERT vertina prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus atitiktį galiojantiems teisės aktams, taip pat siekiant įsitikinti, kad pareiškėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais valdymo pagrindais valdomo žemės sklypo plotas yra pakankamas prašymuose nurodytų galių saulės šviesos energijos elektrinių projektams vystyti.

VERT pagal kompetenciją prižiūri, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos plėtra būtų tvari ir subalansuota, o planuojamus projektus vystytojai galėtų įgyvendinti praktiškai. VERT užklausė savivaldybių administracijų, ar saulės šviesos energijos elektrinių statyba pareiškėjų visuose nurodytuose sklypuose yra galima, ar tokių saulės elektrinių statyba atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą plėtros ir veiklos planingumo principą ir savivaldybių strateginio planavimo tikslus. Gauti 42 atsakymai, iš jų: 34 atsakyta, kad statyba galima, 6 – kad statyba galima su sąlygomis ir apribojimais, 2 – kad statyba negalima.

– Investuotojai į saulės elektrines kritikuoja planus naudoti pro rata principą, mažinant bendrą elektrinių galią, kad būtų pasiekta bendra 2 GW riba. Paaiškinkite, kodėl nuspręsta taikyti pro rata principą išduodant leidimus prijungti komercinius saulės projektus prie tinklo.

– Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu pro rata principas dar nėra taikomas ir nepriimtas joks teisės aktas, numatantis tokio principo taikymą. VERT pro rata principą pasiūlė nustatyti Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kuris buvo pateiktas viešajai konsultacijai pastaboms ir pasiūlymams gauti. Atitinkamą pasiūlymą VERT pateikė atsižvelgdama į tai, kad šis principas tarptautinėje praktikoje yra laikomas vienu efektyviausių, taip pat naudojamas skirstant ribotus elektros energijos pajėgumus elektros energijos perdavimo ar skirstymo sistemoje. VERT, siekdama įvertinti pro rata principo taikymo tikslingumą, 2022 m. rugsėjo 29 d. organizavo viešą Aprašo projekto pristatymą ir diskusiją dėl siūlomų Aprašo nuostatų (įskaitant ir pro rata principo taikymą). Įvertinusi viešosios diskusijos ir viešosios konsultacijos metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus, VERT pakartotinai apsvarstys pro rata principo įtvirtinimo ir taikymo tikslingumą. Nustačiusi, kad kiti suinteresuotų dalyvių pateikti pasiūlymai dėl laisvų elektros energijos gamybos pajėgumų paskirstymo (leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo) užtikrins objektyvesnę ir efektyvesnę elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrą, VERT yra pasirengusi atitinkamą principą įtvirtinti teisės akte ir pro rata principo netaikyti.

– Redakcijos duomenimis, kai kurioms bendrovėms net keliais mėnesiais vėluojama išduoti leidimus prisijungti prie tinklo. Paaiškinkite, dėl kokių priežasčių.

– Įsigaliojus 2022 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršijimo, šiuo metu ūkio subjektų, ketinančių vystyti saulės šviesos energijos elektrinių projektus ir gaminti elektros energiją pardavimui, prašymai dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra nagrinėjimo procese. Šiuo metu VERT išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus tik tiems ūkio subjektams, kurie planuoja vystyti saulės parkų projektus nutolusiems gaminantiems vartotojams vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

VERT, atsižvelgdama į tai, kad 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra viršyta, atsižvelgdama į susidariusios situacijos sudėtingumą ir siekdama ją išspręsti ir užtikrinti tolesnę gautų ūkio subjektų prašymų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nagrinėjimo eigą, yra parengusi Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo projektą, kuris buvo pateiktas viešajai konsultacijai rinkos dalyviams. Minėtame projekte yra įtraukti kriterijai, susiję su žemės sklypų dydžio pakankamumu, finansiniu pajėgumu ir kitais aspektais. Šiuo metu VERT nagrinėja ir apibendrina gautas pastabas ir pasiūlymus dėl minėto projekto.