E. Stankevičiaus atliktas tyrimas rodo, kad maisto produktų kainos Lietuvoje jau beveik pasiekė Vakarų Europos lygį, o pieno ir grūdų produktai – net brangesni nei Vokietijoje. Beje, maisto krepšelis sudaro iki 20 proc. mūsų pajamų – dvigubai daugiau nei turtingose šalyse. O vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi daugiau nei du kartus.

Prie brangesnių prekių profesorius priskiria drabužius ir avalynę, tačiau kai ką Lietuvoje galima nusipirkti pigiau nei kitose ES valstybėse – buitinę techniką.

„Man reikėjo nusipirkti indaplovę, pažiūrėjau, kad už vidutinį atlyginimą išeina keturios indaplovės. Mes turim pačias geriausias buitinės technikos kainas, tik klausimas, kiek dažnai mums šitų prekių reikia“, – sakė E. Stankevičius.

KTU ekonomistas teigė, kad vidutinis maisto produktų krepšelis Lietuvoje siekia 215–230 eurų, palyginti su šalimis, kur atlyginimai dvigubai didesni nei Lietuvoje, krepšelis brangesnis tik 20 eurų.

Ekonomistas pastebi, kad Lietuvai būdingas vadinamasis lipnių kainų efektas.

„2022 m. grūdų kaina siekė 400 eurų už toną, o duona kainavo apie 1,6 euro už kilogramą. Šiemet grūdų kaina nukrito 40–50 proc., o duonos kaina pakilo 16 proc. Panašiai ir su pienu“, – paaiškino jis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad kainų dydis prekybos vietose priklauso nuo to, už kiek perdirbėjai įsigyja žaliavą iš tiekėjų, o taip pat – nuo mokesčių. Pasak jo, pieno kainos Lietuvoje didelės, nes šiuo metu žaliavinis pienas yra pabrangęs, t. y. ūkininkai perdirbėjams jį parduoda brangiau.

Anot jo, jei sulygintume Lietuvos mokestinę sistemą su kitomis ES šalimis, kainos pasidarytų panašios.

Seimo narė Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad pagal vienas kategorijas Lietuva laikytina brangia šalimi, pagal kitas – pigia.

„Mes daugiausia išleidžiam drabužiams, avalynei, elektronikai, maistui, nealkoholiniams gėrimams, alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams. Gan nemenką kainų dalį sudaro mokesčiai. Jei žiūrėtume į maisto produktų kainas, Lietuvoje per dešimtmetį jos išaugo apie 170 proc., pagal tai esame vieni iš lyderių Europoje“, – tai, kas Lietuvoje brangu, vardijo Seimo narė.

Tačiau Lietuvoje paslaugų kainos mažesnės nei kitose šalyse ir pagal tai mes esame pigi šalis, sakė J. Rojaka.

„Jei tęstume paralelę su Vokietija, lietuviai visgi už eurą gali įpirkti daugiau negu vidutinis vokietis“, – sakė ji.

Ji atkreipė dėmesį, kad būti brangia šalimi nėra blogai, negerovė tame, kad šalyje yra didelis pajamų atotrūkis ir pastaraisiais metais didėjo skurdas.

Taip pat ji sakė, kad viena iš problemų – išaugusios ir laiku nesuvaldytos energetikos kainos.

Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas Algirdas Bartkus svarstė, kad tai, ar šalyje gyventi brangu, priklauso nuo pajamų. Jis sakė, ekonomistai lyginimui naudoja du kriterijus – realų darbo užmokestį ir perkamosios galios dinamiką. Per dešimt metų, sakė ekonomistas, atlyginimas Lietuvoje išaugo 70 proc. Tiek pat išaugo ir perkamoji galia.

„Šitoj vietoj neturėtume kuo skųstis. Tačiau egzistuoja pajamų netolygumas. Lietuvoje yra vidurinė ir žemesnė klasė, turtingųjų nedaug“, – visgi, A. Bartkaus teigimu, žiūrint į perkamąją galią, Baltijos šalyse Lietuvos padėtis geriausia.

„Lyginant su Baltijos valstybėmis, mūsų atlyginimas 12–13 proc. didesnis. Jei palygintume su graikais, didesnis 23 proc., jei lygintume su portugalais, didesnis 18 proc. Taigi kaip vartotojai mes gyvename neblogai“, – teigia VU ekonomistas.

Tačiau vokiečiai, sakė jis, uždirba 54 proc. daugiau. Geriausiai Europoje gyvena šveicarai ir danai. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: