I. Šimonytė: PVM lengvata viešbučiams bus neterminuota, kavinėms – iki metų vidurio

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 9 proc. lengvata viešbučiams taps neterminuota, tuo metu metu maitinimo įmonės ji bus taikoma iki metų vidurio.

„Apsisprendėme nuimti terminą PVM lengvatos viešbučiams, kadangi terminas buvo nustatytas praėjusios Vyriausybės, argumentų šitos lengvatos laikinumui yra gana nedaug, nes viešbučiai ta veikla, kuri negali išskirti savo klientų pagal tai, ar jie užsienio verslo subjektai, ar galutiniai vartotojai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė, pristatydama kitų metų valstybės biudžetą.

Pasak jos, dėl to, neturėdami teisės į nulinį PVM tarifą viešbučiai „turi šiokį tokį konkurencinį nelogiškumą“.

„Mes apsisprendėme, jog pasiūlysime terminą panaikinti ir daugiau prie šito klausimo nebegrįžti“, – teigė premjerė.

Tuo metu maitinimo įmonėms lengvata liks iki metų vidurio, siekiant palengvinti perėjimo laikotarpį, nurodė ministrė pirmininkė.

„Vyriausybė siūlys pratęsti lengvatą pusei metų, kad maitinimo sektorius nepatirtų kažkokio papildomo didesnio pokyčio sausio mėnesį, kai turėsime ir aukštesnes elektros kainas, ir kitas problemas“, – sakė I. Šimonytė,

„Noriu pabrėžti, kad šita lengvata buvo nustatyta kaip laikina, pati ją inicijavau kaip laikiną ir toliau tos nuomonės laikausi“, – pridūrė ji.

Anksčiau Vyriausybė teigė neketinanti pratęsti lengvatos restoranams, nepaisant verslo nuogąstavimų, kad to nepadarius dalis įmonių bus priverstos nutraukti veiklą.

Energetikos kainoms verslui sušvelninti – 2,5 mlrd. eurų

Energetikos kainoms verslui sušvelninti šių metų paskutinįjį bei kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojama skirti beveik 2,5 mlrd. eurų, sako finansų ministrė G. Skaistė.

„Matant situaciją, kurią turime šiandien ir norint palaikyti bendrą konkurencingumą Europos Sąjungoje, kadangi kitos šalys imasi tam tikrų sprendimų, tai neišvengiamai veikia ir Lietuvos verslą, todėl yra siūlomas papildomas paketas, kuris yra susijęs su šių metų paskutiniu ketvirčiu ir kitų metų pirmu ketvirčiu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Skaistė, pristačiusi kitų metų valstybės biudžetą.

Panašu, kad pavyks šią žiemą išgyventi ir verslas galės jaustis saugiau.

„Bendras poveikis, kuris yra siūlomas su naujomis priemonėmis, yra apie 2,5 milijardo eurų“, – teigė ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė spaudos konferencijoje sakė, kad Vyriausybė paramą verslui pradės teikti nedelsiant.

„Panašu, kad pavyks šią žiemą išgyventi ir verslas galės jaustis saugiau. Vyriausybė startuoja su priemonėmis ne tik kitų metų biudžete, bet ir šiuo metu, nuo spalio. Mūsų tikslas išlaikyti verslą gyvybingą, išlaikyti darbo vietas, išlaikyti verslą konkurencingumą“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Tiems verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., nuo penktadienio siūlomos „mokestinės atostogos“.

„Mokesčių išieškojimas bus sustabdytas pusei metų ir už tą laikotarpį bus galima nemokėti mokestinių palūkanų“, – teigė G. Skaistė.

„Per šiuos du ketvirčius įmonės galėtų pasinaudoti apie 1,2 mlrd. eurų lėšų savo apyvartumui palaikyti ir gaunant beprocentę paskolą tokiu būdu“, – pridūrė ji.

Apie 600 mln. eurų taip pat planuojama skirti verslui saulės elektrinių diegimui – tam numatoma skolintis iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF).

I. Gelūno/BNS nuotr.

„Jeigu bus poreikis ir verslas imliai naudosis šia priemone, galimybių pasiskolinti daugiau ir padėti verslui prisitaikyti prie šitos situacijos taip pat yra“, – sakė G. Skaistė.

„Planuojame išvystyti papildomai apie 600 megavatų pajėgumų verslui, investicijos turėtų įplaukti per tris metus“, – kalbėjo ministrė. 

Kompensuoti daliai išaugusių elektros kainų verslui nuo šių metų spalio iki kitų metų kovo (imtinai) numatoma skirti 446 mln. eurų.

Pagal siūlomą modelį pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę elektros kainos šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus kitų metų pirmąjį ketvirtį, būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto.

„Manome, kad tai padės suteikti atokvėpį verslui, taip pat tikimės horizontalių europinių sprendimų tam, kad energetikos kainos mažėtų ilguoju laikotarpiu“, – teigė G. Skaistė. 

Dar 60 mln. eurų planuojama skirti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimui pusei metų maitinimo paslaugoms, 6 mln. eurų – PVM lengvatai kultūros, poilsio ir sporto renginius organizuojantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 

„Toks siūlymas (pratęsti PVM lengvatą pusei metų maitinimo paslaugoms – BNS) yra kompromisinis, įvertinant įvairius požiūrius, kuriuos turėjome Vyriausybėje. (...) Lengvatos atsisakymas ne šildymo sezono metu turbūt būtų paprastesnis“, – sakė finansų ministrė.

Taip pat dar šiais metais planuojama energijai imlioms įmonėms iš 2022-ųjų biudžeto skirti 30 mln. eurų subsidijų.

„Ši priemonė bus skirta toms įmonėms, kurios yra įvardytos vadinamajame karo komunikate – itin imlioms energijai įmonėms – pavyzdžiui, stiklo gamyba ar siuvimo įmonės ir panašios“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, subsidiją gaus apie 1,5 tūkst. įmonių, grąžinant dalį anksčiau sumokėtų mokesčio. Anot ministrės, tikėtina, kad subsidijos bus susietos su dalimi praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio.

G. Skaistės teigimu, pirminis planas yra tokioms subsidijoms nustatyti 0,5 mln. eurų „lubas“ bei 500 eurų „grindis“. 

Pasak G. Skaistės, įmonės šiuo metu taip pat gali gauti 50 mln. eurų apyvartines ir investicines paskolas pagal karo komunikatą, be to rengiama 31 mln. eurų priemonė, leisianti skolintis žemės ūkio sektoriaus įmonėms.

Premjerė: visuomeninė elektros kaina gyventojams kitąmet augtų iki 28 centų

Premjerė I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė planuoja gyventojams nuo sausio kompensuoti išaugusias elektros kainas taip, kad jos kaina siektų 28 centus už kilovatvalandę.

„Elektros kaina visuomeniniame tiekime galėtų didėti iki 28 centų nuo dabartinių 24 centų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė, pristačiusi kitų metų valstybės biudžetą.

„Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiuojama kaina tam pačiam laikotarpiui yra didesnė nei 60 centų. (...) Tai reiškia, kad kaina kainuoja daugiau nei 60 centų, vartotojai nuo sausio mokėtų ne daugiau nei 28 centrus. Vadinasi 30 su viršum centų tektų padengti viešaisiais pinigais, kaip dabar padengiama skirtumas tarp 24 ir atitinkamai rinkos kainos“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė. I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak premjerės, dujų kaina nuo kitų metų sauso 1 dienos turėtų didėti maždaug 40 procentų. Tiems, kurie naudoja dujas šildymui, tarifas po kompensacijos būtų 1,07 euro už kubinį metrą, kai dabar tarifas siekia 77 centus.

„Jei elektros kainas šiuo metų valstybė kompensuoja mokesčių mokėtojų pinigais beveik pusę, o nuo sausio 1 dienos kompensuos daugiau negu pusę, kadangi pati kaina didėja, dujų atveju šitas santykis yra dar didesnis, nes dabar kompensuojami trys ketvirtadaliai kainos. Nuo sausio 1 dienos (...) bus kompensuojama daugiau negu du trečdaliai kainos“, – sakė premjerė.

Anot jos, tie patys elektros kainos kompensavimo principai bus taikomi ir nepriklausomame tiekime.

„Ten kompensacijos mastas priklausys nuo to, kokios konkrečiai sąlygos yra vartotojo sutartos su nepriklausomu tiekėju“, – sakė I. Šimonytė.

„Mūsų žiniomis, yra maždaug 30 proc. nepriklausomame tiekime esančių žmonių, kurių kaina fiksuota dabar yra žemesnė negu 28 centai, tai tokiems žmonėms kompensacijų nebus mokama. Bet jei kaina užfiksuota kažkur viduryje tarp 28 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos kainos, tuomet kompensacija bus atitinkamai mažesnė, nebus tie 35 centai, kaip visuomeninio tiekimo vartotojams“, – kalbėjo ji.

„Kokia kaina užfiksuota, tokia kompensacija ir bus, tarkime, jei kažkieno kaina yra užfiksuota 33 centai, tuomet atitinkamai kompensacija bus 5 centai. Tikslas yra tas, kad galutinė kaina, kuri mokama, yra tokia pati, kaip ir visuomeniniame tiekime“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė siūlo švelniausią įmanomą energijos kainų augimą.

„Reikia suprasti, kad kainos jau padidėjo, net ir šiais metais, kai buvo skaičiuojama kaina antrajam pusmečiui, reguliuojama kaina buvo skaičiuojama 33 centai, tačiau dėl tos situacijos, kuri susiklostė dujų ir elektros rinkoje, jau dabar VERT apsiskaičiavimas, negalėjimas numatyti elektros savikainos yra maždaug 13 centų dar. Realiai ta kaina, kuri yra antrąjį pusmetį, yra ne 33 centai (žmonių mokama 24 centai), o 46 centai. Nėra tokių kainų, apie kurias kalbame, 24 ar 28 centai, visa tai yra susitarimo reikalas, kiek valstybė gali kompensuoti, kadangi rinkos kaina yra gerokai aukštesnė“, – sakė ministrė pirmininkė.

Elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitų metų biudžeto projekte numatyta 812 mln. eurų. Pasak premjerės, tam bus skolinamasi.

I. Šimonytė teigė, jog sudėtinga pasakyti, kaip elektros ir dujų kainos atrodys pavasarį ir antrąjį pusmetį. Ji taip pat kalbėjo, kad tam, jog situacija normalizuotųsi, būtini europiniai sprendimai atribojant elektros ir dujų kainas.

„Raginame rasti europinį sprendimą ir tas taikliausias sprendimas yra atribojimas dujų kainos įtakos nuo elektros kainų, kas leistų stabilizuoti infliaciją, sumažinti nenormalius pikus, kurie dėl svyravimų dujų rinkoje atsiranda ir turėti konkurenciškai palyginamas sąlygas visoje ES, kas labai svarbu, nes ES yra ne šiaip sąjunga, o bendra rinka ir bendroje rinkoje veiklos sąlygos turi būti kiek įmanoma panašesnės“, – teigė ji.

„Sodros“ biudžeto projektas: vidutinė senatvės pensija kitąmet augs beveik 74 eurais

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet augs beveik 74 eurais, rodo penktadienį registruotas „Sodros“ biudžeto projektas.

Prognozuojama, jog vidutinė pensija bus 575,31 euro – 73,59 euro arba 14,7 proc. didesnė nei šiais metais.

Projekte nurodoma, kad nuo 2023 metų pradžios pensijos bus indeksuojamas naudojant koeficientą 1,0902 (9,02 proc. didesnį negu šiemet), o papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientas sieks 1,058.

Bazinės pensijos dydis planuojamas 246,21 euro, našlių pensija – 34,89 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 5,7 euro.

1,0902 koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam numatyta 397 mln. eurų.

„Bazinė dalis bus indeksuojama 9 proc, o individualioji – beveik 15 proc.“, – spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, pristačiusi kitų metų „Sodros“ biudžetą. 

Be to, 2023 metais numatoma dar skirti 120 mln. eurų (5,8 proc. daugiau nei šiemet) „Sodros“ biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.

Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir apdraustųjų vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2023 metais bus 35,2 proc. arba 2 procentinio punkto didesnis nei 2022 metais, o santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu atskaičius mokesčius – 48,3 procento.

Projekte numatyta, kad „Sodros“ biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77  mln. eurų.

Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos ir išlaidos pirmą kartą perkops 6 mlrd. eurų ir sieks atitinkamai 6,652 mlrd. eurų ir 6,416 mlrd. eurų. 

Pajamos kitais metais, lyginant su planuojamomis šiemet, bus 8,8 proc. (537 mln. eurų) didesnės, o išlaidos augs 13,5 proc. (764,2 mln. eurų),.

Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų kitų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1 684,9 euro.

Prognozuojamas 2023 metais apdraustųjų skaičius, įvertinus valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, bus 1,517 mln. žmonių, t.y., 0,5 tūkst. gyventojų didesnis nei 2022 metais.

Iš jų apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, skaičius kitais metais, prognozuojama, nesikeis ir bus 1,388 mln. žmonių.

Prognozuojama, kad valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius bus apie 73,4 tūkst. žmonių arba 0,7 proc. didesnis nei 2022 metais.  

Bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti iš biudžeto 2023 metais numatoma 2,698 mlrd. eurų arba 10,7 proc. (259,8 mln. eurų) didesnė nei 2022 metais priskaičiuotos bendrosios pensijos dalies išlaidos.

Apdraustųjų įmokos sieks 3,372 mlrd. eurų arba 7,3 proc. daugiau negu šiemet, o savarankiškai – 120,513 mln. eurų arba 10,4 proc. daugiau negu laukiama šių metų pabaigoje. Savarankiškai dirbančių asmenų, mokančių socialinio draudimo įmokas, skaičius, prognozuojama, nesikeis ir bus apie 46 tūkst. žmonių.

Daugiausia „Sodra“ pajamų skirs pensijoms išmokėti – 4,91 mlrd. eurų arba 76,5 proc. visų išlaidų. Tai 580,9 mln. eurų arba 13,4 proc. daugiau nei 2022 metais laukiama. Šios išlaidos didėja dėl pensijų kėlimo.

Prognozuojama, kad senatvės pensininkų 2023 metais vidutiniškai bus 608,9 tūkst. žmonių – dėl pensinio amžiaus didinimo sumažės 0,1 procento.

Ligos pašalpoms „Sodros“ biudžete numatyta 511,77 mln. eurų (8,5 proc. daugiau nei šiemet), motinystės socialiniam draudimui – 476,47 mln. eurų (16,6 proc. daugiau), nedarbo išmokoms – 353,914 mln. eurų (20,1 proc. daugiau).

Prognozuojama, kad kitais metais sergamumas bus panašus kaip 2022 metais – apmokėtų ligos dienų skaičius vienam gyventojui sieks 8,15 dienos.

Motinystės socialinio draudimo išmokoms „Sodra“ skirs 7,4 proc. visų jos biudžeto išlaidų. Motinystės išmokoms prognozuojama panaudoti 112,465 mln. eurų (8,6 proc. daugiau nei šiemet), vaiko priežiūros išmokoms – 341,553 mln. eurų (20,1 proc. daugiau).

Tikimasi, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjų kitais metais 38,9 tūkst. žmonių arba 1 proc. daugiau nei 2022 metais.

Nedarbo socialiniam draudimui numatoma daugiau lėšų, nes prognozuojamas nedarbo lygio padidėjimas nuo 6,3 proc. dabar iki 6,8 proc.

Planuojama, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų bus 71,8 tūkst. gyventojų, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 11,4 proc. ir sieks 410 eurų.

„Sodros“ rezervinio fondo lėšos sieks 1,039 mlrd. eurų.

„Nors „Sodros“ biudžetas renkamas pakankamai gerai, mes turime būti atsargūs ir ruoštis, (...) kaupti rezervą ir nepasiduoti pagundai turėti daugiau išlaidų negu reikia būtinai tuo metu, ypatingai kai yra ekonominio neapibrėžtumo aplinka“, – sakė M. Navickienė.

Monika Navickienė. I. Gelūno / BNS nuotr.

Ji taip pat pabrėžė, kad kitais metais minimali alga didės iki 840 eurų iki mokesčių ir dėl šio rodiklio buvo apsispręsta įvertinus tiek minimalios algos, tiek neapmokestinamųjų pajamų įtaką.

„Žmonėms, gaunantiems minimalią algą, į rankas pajamos sudarys apie 633 eurus. Tai palies apie 140 tūkst. dirbančių žmonių ir tam biudžete numatyta 37,6 mln. eurų“,  – kalbėjo M. Navickienė

Ji pabrėžė, kad MMA, taikomos nuo kitų metų, dydis „bent jau pasivys, o gal ir neženkliai pralenks“ prognozuojamą skurdo ribą, kuris dabar siekia 580 eurų, o kitais metais, tikėtina, bus 632 eurai.  

„Sodros“ biudžeto projektą vėliau penktadienį svarstys Vyriausybė, vėliau jį turės patvirtinti Seimas.

A. Dulkys apie siūlomą PSDF biudžetą: lėšos auga visose sveikatos priežiūros srityse

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad planuojame 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete lėšos auga visose sveikatos priežiūros srityse.

„Svarbus akcentas, kad ir šiais metasi PSDF'e, kaip ir praėjusiais metais, mums pavyksta pakartoti tą malonų precedentą, kad lėšos auga visose sveikatos priežiūros srityse – visose PSDF biudžeto eilutėse“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

PSDF biudžetas 2023 metais bus subalansuotas: jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,05 mlrd. eurų – 9,3 proc. (259,721 mln. eurų) daugiau, nei suplanuota šiems metams.

Kur mūsų prioritetas, kur didžiausias dėmesys? Dėmesys, matyt, trims dalykams: naujos paslaugos, sveikatos darbuotojų darbo užmokestis, na, ir, deja, bet – vaistai.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,12 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet).

Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,58 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,72 mln. eurų (10 proc. daugiau).

„Kur mūsų prioritetas, kur didžiausias dėmesys? Dėmesys, matyt, trims dalykams: naujos paslaugos, sveikatos darbuotojų darbo užmokestis, na, ir, deja, bet – vaistai“, – sakė A. Dulkys.

Pasak jo, 124 mln. eurų iš papildomų lėšų bus skirta paslaugų kainoms didinti, siekiant kompensuoti energetinių išteklių brangimą, įvykti įsipareigojimus kolektyvinėje sutartyje, kitiems įsipareigojimams, susijusiems su atlyginimu.

„81 mln. eurų keliauja paslaugu plėtrai, naujoms paslaugoms. (...) 52 mln. eurų numatoma skirti vaistams“, – kalbėjo ministras.

A. Dulkys. I. Gelūno / BNS nuotr.

Anot A. Dulkio, Sveikatos apsaugos ministerija siekia spartinti inovatyvių vaistų patekimą į kompensavimo sistemą, didinti kompensuojamų medicininių priemonių kiekį.

„Norisi plėtros imunoprofilaktikos srityje“, – pridūrė jis.

Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc., išlaidos – 6,1 procento

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų), o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų), teigia finansų ministrė G. Skaistė.

Bendros valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis 2023 metais sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos 18,61 mlrd. eurų, spaudos konferencijoje pristatydama 2023-ųjų metų biudžeto projektą penktadienį pranešė ministrė.

Tikimės, kad ekonomika išliks augimo kelyje, bet rizikų, dėl ko situacija gali būti kitokia, yra labai daug.

Prognozuojamos šių metų valstybės biudžeto pajamos siekia 15,114 mlrd. eurų, išlaidos – 17,492 mlrd. eurų.

Biudžeto rodikliai metų eigoje gali keistis dėl daugelio rizikų, pristatydama projektą sakė G. Skaistė.

„Tikimės, kad ekonomika išliks augimo kelyje, bet rizikų, dėl ko situacija gali būti kitokia, yra labai daug ir turbūt esminės iš jų yra karo eskalacija Ukrainoje, taip pat nuo situacijos energetikos rinkose bei susijusių šalių ekonomikose“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Gintarė Skaistė. I. Gelūno / BNS nuotr.

Didžiausią biudžeto pajamų dalį – 36 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), j ketinama surinkti 5,59 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos finansinė parama sudarys 20 proc., arba 3,144 mlrd. eurų kitų metų biudžeto. Gyventojų pajamų mokestis turėtų sudaryti 16 proc. (2,496 mlrd. eurų) valstybės pajamų, akcizai – 11 proc. planuojamo biudžeto, arba 1,715 mlrd. eurų.

Dėl šildymui, viešbučių ir maitinimo įstaigoms bei kultūros ir sporto renginių paslaugoms nustatytų PVM lengvatų valstybės biudžetas kitais metais negaus apie 140 mln. eurų, praradimai galimi ir dėl mokesčių atostogų verslui, sakė finansų ministrė.

„Yra tikimybė, kad dalis atidėtų mokesčių į biudžetą niekada nesugrįš“, – teigė G. Skaistė.

Socialinei apsaugai numatyta 38 proc. arba 9,079 mlrd. eurų kitų metų valstybės biudžeto išlaidų, sveikatos apsaugai – 14 proc. (3,445 mlrd. eurų), švietimui – 14 proc. (3,302 mlrd. eurų), bendrosioms paslaugoms – 9 proc. (2,224 mlrd. eurų), krašto apsaugai – 8 proc. (1,86 mlrd. eurų).

„Išlaidos socialinei apsaugai, lyginant su praėjusiais metais, didėja 40 proc.“, – sakė G. Skaistė.

Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,930 mlrd. eurų, gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų, saugumui – 275 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. eurų. 

Planuojamos „Sodros“ biudžeto pajamos siekia 6,652 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,416 mlrd. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo balansas turėtų būti 3,049 mlrd. eurų, savivaldybių pajamos – 5,001 mlrd. eurų, o išlaidos – 5,099 eurų.

„Vis dar esame tokiame ekonominiame cikle, kai savivaldybės gali skolintis apie 1,5 proc. papildomai prie savo apyvartos“, – sakė G. Skaistė. 

Biudžeto deficitas kitais metais turėtų siekti 4,9 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Finansų ministerijos vertinimu, kitais metais Lietuvos ekonomika augs 1,4 procento. Įvertinus galimas rizikas ekonomikos augimas gali sustoti ar net smukti iki 1,7 procento.