- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo pajamos toliau auga, tačiau mažiau nei kainos. „Sodra“ skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 eurų, arba 14 proc. Metinė infliacija liepos mėnesį priartėjo prie 22 proc. Kam labiausiai pasisekė ir kieno pajamos augo daugiausia, LNK kalbėjosi su „Sodros“ atstove Kristina Zitikyte.
– Kieno darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiai?
– Sparčiausiai didėjo įmonėse, kurios užsiėmė administracine ir aptarnavimo veikla: įdarbinimo įmonės, pastatų valymo, apsaugos tarnybos. Jose darbo pajamos padidėjo 16,5 proc. Apskritai, šioje ekonominėje veikloje vidutinės darbo pajamos vienos mažesnių, siekiančios apie 1 200 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Antroje vietoje – informacijos ir ryšių veikla, joje darbo pajamos augo daugiau nei 16 proc. Čia uždirbamos pajamos vienos didžiausių šalyje – apie 2 700 eurų. Skirtingos priežastys ir lems skirtingų ekonominių veiklų darbo pajamų augimą. Administracinėje ir aptarnavimo veikloje yra uždirbančių iki minimalios mėnesinės algos, matyt, daugiau sprendžiama, kaip konkuruoti su socialinėmis išmokomis. O informacijos ir ryšių veikloje darbo pajamos bus susijusios su konkurencija dėl specialistų ir tai darys spaudimą.
– Kieno pajamos augo mažiausiai?
– Visose ekonominėse veiklose vienu ar kitu tempu darbo pajamos kilstelėjo. Lėčiau augo sveikatos priežiūros ir socialinėje veikloje. Antrus metus iš eilės darbo pajamos šioje veikloje padidėjo apie 9 proc. Sparčiau jos augo 2020 m. pandemijos pradžios metais, kai medikams didinti atlyginimai, priedai dėl didesnio krūvio. Pastaraisiais metais po 9 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nors pajamos ir augo, deja, jos nekompensavo kainų augimo?
– Antrąjį ketvirtį matome, kad infliacija viršija darbo pajamų augimą. Skaičiuojame, kad birželį, jei darbo pajamos, atskaičiavus mokesčius, padidėjo 12 proc., metinė infliacija siekė 21 proc. Realų darbo pajamų augimą pajusti tai trukdo.
– Kaip darbo pajamos priklauso nuo regionų? Kuriems reikėtų labiausiai susirūpinti?
– Tarp regionų tendencijos išlikusios kaip ir anksčiau. Savivaldybėse, kuriose uždirbamos pačios didžiausios pajamos – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir jų rajonai, – apie 44 proc. darbo pajamos didesnės, nei kurie uždirba pačias mažiausias pajamas – Kalvarijos, Pagėgių savivaldybės, Šalčininkų, Skuodo, Kelmės. Jose darbo pajamos siekia apie 1 200 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Regionuose darbo pajamos mažesnės. Sparčiai augo didesniuose miestuose ir rajonuose.
– Kokios jaunimo darbo pajamos?
– Atsiskiria dvi grupės, ką mes laikome jaunimu. Yra asmenys iki 25-erių, jų darbo pajamos būna mažesnės nei Lietuvos vidurkis. Tačiau ir darbai sektoriuose, kur mažesnės darbo pajamos ir nereikalauja kvalifikacijos. Jaunimas nuo 26 iki 30, kai yra kompetencijų, jų pajamos apie 10 proc. didesnės nei šalies vidurkis. Tai nulemia daug priežasčių. Jaunimui didesnes pajamas padeda uždirbti tai, kad užaugama su didesnėmis kompetencijomis.
– Ar didėja darbuotojų skaičius darbo rinkoje?
– Per metus dirbančiųjų skaičius padidėja apie 3 proc. visoje šalyje. Veiklose, kur daugiausia dirbančiųjų – prekyba, apdirbamoji gamyba, – 2–3 proc. daugiau dirbančiųjų. Yra ekonominių veiklų, kur proveržis didesnis, pvz., apgyvendinimo ir maitinimo veikla, kur susidariusią situaciją galima vadinti popandeminiu efektu.
– Ar auga „Sodros“ pensininkų, motinystės, ligos išmokos?
– Socialinės išmokos gana sparčiai augo ir kartu su darbo užmokesčiu tikrai didėjo. Motinytės ir ligos išmokos išaugo 10–12 proc. Senatvės pensija – apie 16 proc. Augo nedarbo išmokos beveik 20 proc., tai susiję su minimalios mėnesinės algos didėjimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą17
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...