Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą spalį lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.

Spalį palyginti su rugsėju, sumažėjo gyventojų, optimistiškai vertinančių šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis sumažėjo nuo 31 iki 27 proc., o manančių, kad gerės namų ūkio finansinė padėtis, - nuo 24 iki 21 proc.

Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, palyginti su praėjusiu mėnesiu, taip pat pablogėjo - gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, dalis padidėjo nuo 28 iki 31 proc.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 19 iki 23 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalio mėn. skyrėsi 5 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 4, kaime - minus 9. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3, o kaime - 4 procentiniais punktais.

Palyginti su rugsėju, vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė pesimistiškesnė gyventojų nuomonė vertinant šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas: prognozuojančių, kad blogės šalies ekonominė padėtis, gyventojų dalis padidėjo nuo 20 iki 28 proc., manančių, kad daugės bedarbių - nuo 31 iki 38 proc.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, miesto gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 18 iki 23 proc., besitikinčių šalies ekonominės padėties pagerėjimo dalis sumažėjo nuo 31 iki 26 proc., o manančių, kad mažės bedarbių skaičius - nuo 27 iki 23 proc.

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 6 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės, o didžiausios įtakos turėjo pagerėjusi nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.: nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis sumažėjo nuo 28 iki 23 proc., o besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo 8 procentiniais punktais (nuo 31 iki 39 proc.). Gyventojų, manančių, kad gerės šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 24 iki 27 proc., besitikinčių, kad gerės namų ūkio finansinė padėtis - nuo 19 iki 21 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. mažės, - nuo 21 iki 22 proc.

Palyginti su rugsėju, gyventojų nuomonė apie jų namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. truputį pablogėjo: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais (nuo 21 iki 19 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai taip pat vertino blogiau nei rugsėjo mėn.: 26 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 33 proc. - kad pablogėjo (rugsėjį- atitinkamai 31 ir 30 proc.).

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėnesį, 42 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. - teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.

Spalį kas ketvirtas gyventojas (24 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 18 proc. - mažiau (rugsėjį - atitinkamai 25 ir 15 proc.).

Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1-15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis - teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.