Įšaldė visas sąskaitas

J. Lago pasakojo, kad tarp Lietuvos ir Norvegijos gyvenantis pažįstamas turi nedidelį verslą. „Dėl „pateisinamos priežasties“ šis vyras pavėlavo Lietuvoje sumokėti mokesčius „Sodrai“. Grįžęs po kelių dienų norėjo pervesti jai 5 tūkst. Eur, tačiau jo įmonės buhalterė sakė, „Sodra“ Lietuvoje pati nuskaičiuoja mokesčius, tad jis sumokėtų dvigubai“, – J. Lago teigė, kad vyras kraipė galvą, bet patikėjo. Verslininkas laukė, stebėjo banko sąskaitą, o verslas ir toliau sukosi.

„Ir tik pyst, atsiprašant, atėjo Lietuvos valstybė į visas šešias jo sąskaitas. Visose šešiose sąskaitose užblokavo ar nuskaitė po tą 5 tūkst. Eur sumą. O dar buvo ir tokių sąskaitų, kuriose buvo nedaug Švedijos kronų ir Kanados dolerių, tai „Sodra“ suvarė po 5 tūkst. Eur įmonę į „minusą“. Kad žinotų, matyt. Kad bijotų, s**a. Nes valstybė šikančių Lietuvoje nelaukia. Maži verslai čia eina ..., gimsta tūkstančiais į dieną ir mums jų kažkiek per daug. Atsiprašau labai už leksiką, bet kitas žingsnis – tik su visrakčiu, be leidimo – į mūsų butus. Pareini, o ten – „Sodra“ gyvena, ugnelę kūrena“, – emocingai feisbuke rašė menininkė. Ir teigė, kad Lietuvoje ši mažoji įmonė skubos tvarka bus uždaroma. 

Ir tik pyst, atsiprašant, atėjo Lietuvos valstybė į visas šešias jo sąskaitas. Visose šešiose sąskaitose užblokavo ar nuskaitė po tą 5000 Eur sumą.

„Jautrus norvegas tokių „fintų“ nesupranta, nes nė Norvegijos karalius į savo šalies piliečių ar įmonių sąskaitas negali lįsti be teismo leidimo. Sakau, mes čia taip įpratę. Jis žiūri. Šypsosi. Bet kreivai taip“, – verslą ir pati turinti J. Lago pasakojo, kad po šio atvejo Norvegijos pilietis patyrė šoką, dingo pasitikėjimas mūsų valstybės institucijomis.

Ji nesupranta, kodėl buvo įšaldytos visos norvego sąskaitos, nors net poroje jų buvo nesumokėta „Sodrai“ pinigų suma. Juvelyrei atrodo logiška, kad skola būtų nurašyta iš vienos sąskaitos. Beje, įrašai apie skolą lieka įmonės kredito istorijoje, tad bendrovė atrodo kaip nepatikima.

Pasigenda teismo sprendimo ir paaiškinimų

Po socialiniame tinkle praėjusią savaitę aprašyta situacija, menininkės nuostabai, nugulė beveik 150 komentarų. Dar daugiau nei 1,5 tūkst. sulaukta ir jaustukų. 13 metų savo įmonei vadovaujanti J. Lago portalui tikino, kad po tokios didelės internautų reakcijos, lietuvių išlietų asmeninių istorijų, ji suprato, kad Lietuvoje yra nemaža bėda. „Valstybė į mūsų bankų sąskaitas gali įlįsti per daug durų – lenda ir anstoliai, ir „Sodra“, ir VMI. Lenda kas nori, be žmogaus žinios, teismo sprendimo. Taip tikriausiai yra tik Lietuvoje“, – moteris tikina, kad tokia praktika nėra taikoma nei Norvegijoje, nei Ispanijoje.

Pixabay nuotr.

Daug keliaujanti pašnekovė neslepia, kad identiškų situacijų kaip norvegui buvo pasitaikę ir jai pačiai. 

„Išskridau į Madridą ir pamiršau pasiimti kodų generatorių, tad mokesčių ir nesumokėjau. Esu taip padariusi, kad „Sodra“ šiuos mokesčius nuo sąskaitos pati nuskaičiuotų, ir žinau, kad ji tai gali padaryti, tad kai intensyviai keliauju, tai pavėlavusi ir nemoku antrą kartą. Tačiau tąkart nesumokėjus buvo užblokuotos visos 7 ar 8 įmonės sąskaitos dviejuose bankuose. Kaip ir mano pažįstamam buvo įšaldytos ir tos sąskaitos, kuriose buvo nedaug pinigų, tad taip einama „į minusą“. Pradžioje skola galėjo būti 4-5 tūkst., o vėliau ji gali išaugti ir iki 30 tūkst., – prisiminė J. Lago. – Kitą kartą, kai prieš kelis metus buvau Amerikoje, jie nuskaičiavo dvigubą ar trigubą sumą, tiksliai nepamenu, ir jos nebesugrąžino. Sakė, kad šie nuskaityti pinigai padengs mokesčius už ateinančius mėnesius. Ši sistema yra neprognozuojama – kai kuriems nuskaičiuoja skolą, o kitiems – ne.“ Moteris tikina, kad dažnai sunku suvokti, kas vyksta, o dėl pokyčių sąskaitose paaiškinimo iš institucijų vargu ar sulauksi. Anot J. Lago, tuomet belieka tik spėlioti, iš kurios banko sąskaitos pinigai bus paimti.

„Tokios situacijos parodo mūsų valstybės požiūrį į verslą. Kad ir kaip mes besimaivytume, gyvename iš verslo, o ne atvirkščiai. Versle dabar yra didžiulė konkurencija, tai toks neatidumas yra nesuprantamas, verslui turi būti patogu, – sako J. Lago, kurios įmonėje dirba 20 žmonių. – Žmonės dešimtimis emigruoja iš Lietuvos, o nepasitikėjimas „Sodra“ yra labai rimtas indikatorius. Ką ji daro, kad žmonės ja pasitikėtų? Ji įjungia tanko režimą ir važiuoja per tave.“

Moters galvoje kirba daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų ji taip ir nesulaukia:„Ar tikrai, jūs, valstybės tarnautojai, taip didinate pasitikėjimą „Sodra“ ir valstybe? Ar tikrai lendate į mūsų sąskaitas nesiklausę, neskambinę ir tiesiog iš galios pozicijų užvažiuojate mažam verslui į galvą taip, kad jam praeitų noras čia kurtis, kad jis neatsikeltų? O bankai? Kam jūs reikalingi, jeigu po mūsų sąskaitas, kaip po viešnamį, kas netingi ir turi daugiau galios braido?“

Po įmonių sąskaitas „nevaikšto“

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis teigia, kad norint išvengti nemalonių situacijų ir nepatogumų visuomet reikia laiku sumokėti mokesčius, o nesant galimybei apie tai būtinai pranešti.

– Kaip vertinate šią Norvegijos piliečiui nutikusią situaciją arba teiginius, kad pradinė skola gali išaugti net kelis kartus?

– Sunku šią situaciją vertinti, nežinant konkrečių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nesvarbu, ar įmonė Norvegijos ar Lietuvos piliečio, įmokas ir mokesčius mokėti reikia. Įmokas laiku mokėti reikia ir Norvegijoje. Tai tas pats, kas laiku darbuotojams mokėti atlyginimus, nes socialinio draudimo įmokos yra gyventojo darbo užmokesčio dalis – už tai kiekvienas gauname socialinio draudimo išmokas susirgę, susilaukę vaikų, netekę darbo, nemokamai gauname sveikatos priežiūros paslaugas, galiausiai – pensiją.

Įmokų mokėjimo tvarka yra reglamentuota įstatymais, aiški ir visiems vienoda, o kilus sunkumų „Sodros“ specialistai visuomet yra pasirengę padėti vykdyti savo įsipareigojimus.

Įprastai darbdaviai už praėjusį mėnesį darbuotojams atlyginimą moka kito mėnesio pradžioje. Pasibaigus mėnesiui darbdaviams suteikiama 15 dienų pateikti pranešimus apie darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį ir sumokėti įmokas – įmokas už praėjusį mėnesį reikia sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos.

Kalbant bendrai, susidarius skolai „Sodra“ teikia vieną mokėjimo nurodymą skolos sumai ir ne daugiau, tad skola šiaip sau išaugti negali. Tačiau jeigu kiekvieną mėnesį susidaro 4-5 tūkst. eurų skola ir ji nepadengiama, o sąskaitose lėšų nėra, tai suprantama, kad per 6 mėnesius skola gali padidėti iki 30 tūkst. eurų.

– Ar išties „Sodra“ gali automatiškai kas mėnesį nuskaičiuoti mokesčius iš įmonės sąskaitų?

– „Sodra“ po jokias įmonių sąskaitas „nevaikšto“ – neturime jokios informacijos ir nesidomime įmonių sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis.

Nesumokėjus įmokų iki nurodytos dienos „Sodra“ laukia dar bent savaitę ir jeigu darbdavys nereaguoja į įspėjimą ir pats nesikreipia į „Sodrą“, per PLAIS (piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema), kurią administruoja Registrų centras, pateikiamas vienas mokėjimo nurodymas skolos sumai su delspinigiais. Tokiu atveju nuskaičiuojamas ir PLAIS administravimo mokestis.

Jeigu mokėjimo nurodymas įvykdomas – įmokos laikomos sumokėtomis. Mokėjimo nurodymas nėra atšaukiamas tol, kol nesumokėta nurodyta suma.

Jeigu įmonė turi finansinių sunkumų ir negali laiku sumokėti socialinio draudimo įmokų, ji apie tai turėtų informuoti „Sodrą“. Daugeliu atveju gali būti sudarytas skolos mokėjimo dalimis grafikas. Jeigu įmonė laikosi savo įsipareigojimų, „Sodra“ daugiau mokėjimo nurodymų neteikia. Tačiau tikimės, kad negalintis įmokų sumokėti draudėjas imsis iniciatyvos apie tai pranešti. Tai įprasta praktika.

– Ar „Sodra“ neturi gauti teismo sprendimo įšaldyti/nuskaičiuoti pinigus iš įmonės sąskaitos?

– Socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos išieškomos remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:

duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;

duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Fondą;

duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų indėlių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir priklausančių palūkanų;

inicijuodami bankroto bylų iškėlimą.

Vykdant išieškojimą pirmu ir trečiu būdu draudėjas padengia šių procedūrų administravimo išlaidas.

– Kokiais būdais „Sodra“ primena skolų turintiems verslininkams apie jų įsipareigojimus?

– Praleidus įmokų mokėjimo terminą kiekvienas darbdavys visada yra informuojamas per „Sodros“ paskyrą draudėjui, kad įmokos nėra sumokėtos ir skaičiuojami delspinigiai. Šiomis paskyromis naudojasi visi draudėjai, nes jie elektroniniu būdu teikia pranešimus „Sodrai“ apie darbuotojų darbo užmokestį.

Be to, kiekvienas draudėjas turi jam priskirtą specialistą – konsultantą, kuris gali paskambinti ir informuoti, nors tokios prievolės nėra.

– Iš kelių juridinių ir fizinių asmenų pernai metais tokiu būdu buvo išreikalauti nesumokėti mokesčiai?

Per 2018 metus „Sodra“ veiklą vykdantiems draudėjams – tiek savarankiškai veikla užsiimantiems asmenims, tiek įmonėms – pateikė 325 tūkst. mokėjimo nurodymų 236 mln. eurų sumai.

Komentaras

Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovas Tada Valančius:

PLAIS, šiuo atveju, skolų išieškojimą įgyvendinančioms institucijoms, kaip „Sodra“, VMI ir kt., padeda įgyvendinti jiems įstatymu numatytą funkciją. Sistema skolos išieškojimą pradeda vykdyti vienai iš institucijų pateikus konkretų nurodymą.

Išieškojimą per PLAIS sistemą vykdanti institucija pagal susiklosčiusias aplinkybes sistemai gali formuoti dvejopą nurodymą. Apriboti įsiskolinimo sumą konkrečioje skolininko sąskaitoje arba, jei tokia sąskaita nėra žinoma, įsiskolinimą apriboti pagal visas žinomas skolininko sąskaitas.

Visų žinomų skolininko sąskaitų apribojimas užtikrina greitesnį skolos išieškojimo vykdymą.

Norvegijos piliečio atveju sistema automatiškai (greičiausiai, nes neturime jokio tikslumo ir aiškumo dėl konkretaus atvejo, kad galėtume patikrinti) pagal gautą nurodymą išsiuntė nurašymo nurodymus visoms žinomoms skolininko sąskaitoms, kuriose yra apribojama įsiskolinimo suma, kol bus visiškai įvykdytas arba atšauktas nurodymo teikėjo nurašymo nurodymas.

Visų žinomų skolininko sąskaitų apribojimas užtikrina greitesnį skolos išieškojimo vykdymą, kadangi tai leidžia vykdyti skolos išieškojimą dalimis iš skirtingų skolininko sąskaitų, jei nei vienoje sąskaitoje nėra pakankamai lėšų padengti visos skolos iš karto.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad skolininkas be apribojimų gali naudotis savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurios viršija apribojimo/ nurašymo sumą. Piniginės lėšos apribojamos (kitaip sakant, įšaldytos) tik pagal konkretų įsiskolinimą. Šiuo konkrečiu atveju PLAIS sistemai suformuotas nurodymas 5000 Eur sumai, tad jei skolininko sąskaitoje yra, pavyzdžiui, 15 tūkst. Eur, jis likusia suma – 10 tūkst. Eur gali disponuoti nevaržomai.