Nors kiaulių maras pridarė labai daug žalos šiai ūkio šakai, nemažai kainavo valstybei ir sunku prognozuoti, kada ir kaip pavyks susidoroti su viruso plitimu, Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius į kiaulininkystės perspektyvą nežiūri pesimistiškai.

Atvirkščiai – įveikus ligą, jo manymu, kiaulininkystė Lietuvoje galėtų plėstis dvigubai ar trigubai. Vis dėlto J.Milius nepamiršta, kad tokia perspektyva gali būti ilgam atidėta, – kai kurios šalys su šiuo užkratu kovoja jau pusę amžiaus.

– Kiek dar žalos gali pridaryti kiaulių maras? Ar galima manyti, kad kiaulininkystei Lietuvoje dėl šios ligos lemta išnykti?

– Nuo 2013 m. esame buferinė valstybė, mūsų situacija yra bene sudėtingiausia ES. Mes esame tarsi apgaubti: Latvijoje situacija dar prastesnė, ten daugiau nei pusei fermų apribotas kiaulienos išvežimas, toliau – Lenkija, Baltarusija, kur situacija sunki ir nelabai mums žinoma. Tad prognozuoti, kokia situacija bus net rytoj ar poryt, juolab – už pusmečio ar metų, yra neįmanoma.

Dabartiniai kiaulienos išvežimo ribojimai yra ekonomiškai nepakeliami. EK nuolatinis komitetas svarsto klausimą, kad iš trečiosios zonos, kuriai priskiriamos teritorijos, kuriose buvo rastas užkratas, galėtų nors išvežioti skerdieną šalies teritorijoje. Gyvos kiaulės, žinoma, iš trečiosios zonos negalės judėti, tai logiška. Vis dėlto rizika yra didelė. Prisiminkime "Idavang" fermos atvejį. Gerai, kad ten maras buvo diagnozuotas laiku. Jeigu informacija mūsų nebūtų pasiekusi laiku – įvyktų tragedija, užkratas būtų išplitęs po visą Lietuvą. Liga yra sunkiai prognozuojamas dalykas. Tačiau negalime būti pesimistai.

Nesame patenkinti dabartine parama. Jau beveik dvejus metus esame buferinė valstybė, o kai kurios paramos priemonės padengia tik 14–30 proc. poreikio, tai yra labai mažai. Deramės su EK, manau, jie tikrai turėtų suprasti, kad daugumą priemonių reikėtų kompensuoti 100 proc.

Reikėtų konkretesnės mokslininkų nuomonės, kaip dar kovoti su užkratu ir kokia yra perspektyva. Jų dabar yra daug, tačiau vieningos ir tvirtos neturime. Pavyzdžiui, tvora pasienyje, dėl kurios kainos mane daug kritikavo, buvo veiksmingiausia priemonė. Kiekvienai situacijai turi būti atskiras vertinimas, ieškoma sprendimo priemonių. Neturime atsisakyti kiaulininkystės, turime ją plėsti. Žinoma, kiaulių kompleksai turi laikytis labai aukšto lygio, neleisti jokių žmogiškųjų klaidų.

– Kiek lietuviškos kiaulienos buvo skirta vidaus vartojimui? Ar tai išties svarbi ūkio šaka?

– Šalies poreikiams pasigaminame tik 50 proc. Tai yra labai mažai, turėtume turėti dvigubai ar net trigubai daugiau kiaulių. Manau, kad, laikantis visų biosaugos, gamtosaugos reikalavimų, Lietuvoje kiaulininkystė gali plėstis dar mažiausiai dvigubai.

Maras, žinoma, yra didelė nelaimė, ypač aktuali mažiems ūkiams. Jiems siūlome pereiti į kitas ūkio šakas – paukščių, triušių auginimą, pienininkystę ir pan. Dėl jų europinės pagalbos priemonės turi būti supaprastintos iki minimumo. Žemės ūkio ministrė dėl to dirba labai kryptingai.

– Kuo galima pakeisti kiaulininkystę, turint omenyje ir tai, kad kiaulienos kaina, palyginti su kitos mėsos, yra maža?

– Paukštiena taip pat nėra brangi. Triušiena yra sveikas, dietinis maistas. Aviena taip pat yra labai sveikas maistas.

Be abejo, kiaulių maras nėra vien tik veterinarinė problema. Tai ir ekonominė, ir socialinė, ir tradicijų problema. Tačiau žmonės yra supratingi ir persiorientuoja į kitas ūkio šakas. Yra sakoma: "Dievas davė, Dievas ir atėmė." Liga kaip tik ir yra toks atvejis. Žinome Italijos, Ispanijos atvejus – šios šalys jau 50 metų kovoja su šia liga.

– "Idavang" paskelbė, kad atleidžia visus Ignalinos rajono Rupinskų fermos, kurioje sunaikintos visos kiaulės, darbuotojus. Tokių atleidimų gali būti ir daugiau?

– Manau, kad tie žmonės turės darbo. Toje pačioje "Idavang" atliekami valymo darbai, naikinamas mažavertis turtas – tai ilgas procesas. Vėliau veikla apskritai bus atkurta. Kai bus panaikintas skerdienos vežimo apribojimas, įmonės toliau įprastai užsiims kiaulininkyste.

– Dalis gyventojų galbūt trina rankas, kad stambios kiaulių fermos gali būti priverstos užsidaryti, – juk būta nemažai pasipriešinimo jų statymui. Ar dabar Lietuvoje fermos yra  tvarkingos?

– "Idavang" tikrai yra pavyzdinės fermos gamtosaugos, kvapo kontrolės požiūriu. Šių fermų savininkų mentalitetas yra tikrai aukšto lygio, jų visos veiklos yra apdraustos. Ne paslaptis, kad yra lietuviško kapitalo fermų, dėl kurių vis dar tenka svarstyti ir kurias baudžiame.