- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo netektys dėl galimo Kinijos atsako į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje buvo prognozuojamos, tačiau nebuvo įvertintos galimos Kinijos sankcijų apimtys ir jų būdai, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Jovita Neliupšienė taip pat pripažino, jog Kinijos spaudimą patiria ir Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės.
„Visų, kokios yra naudojamos šiuo metu neprognozuojamos autoritarinės valstybės (sankcijų – BNS) arsenalo priemonės, matyt, neįvertinome iki galo. Ir jos naudojamos ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš kitas Europos Sąjungos šalis. Lietuvoje veikia užsienio kapitalo įmonės, prieš jas irgi nukreiptos tos priemonės“, – antradienį Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariams teigė viceministrė.
Ji pabrėžė, kad nukentėjusios įmonės ne visada suinteresuotos pasidalinti informacija. Pasak jos, verslas siekia rasti būdų, kaip arba apeiti ribojimus, arba išspręsti situaciją kitaip.
„Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje girdėjome labai daug įvairiausių skaičių, įmonės ne visada yra suinteresuotos pasidalinti informacija, ypač tikslia. Kiekvienas verslas siekia rasti būdų, kaip arba apeiti apribojimus, arba išsispręsti situaciją kitaip“, – aiškino J. Neliupšienė.
„Mes tų įmonių duomenų turime labai mažai – kol kas 70-80 įmonių yra deklaravę, kokie jų yra galimi nuostoliai ir kokie jie gali būti ateityje“, – pridūrė viceministrė.
J. Neliupšienė pabrėžė, kad Kinija nėra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė.
Šalies įmonėms skundžiantis dėl problemų, patiriamų Kinijai taikant apribojimus Lietuvos verslui, rengiamas 136 mln. eurų lengvatinių paskolų apyvartai paketas. Jei jam pritars Europos Komisija (EK), įmonėms būtų teikiamos iki dvejų metų trukmės iki 5 mln. eurų paskolos.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...