- Giedrius Gaidamavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei praėjusią savaitę nutarus antrąjį pusmetį panaikinti subsidijas už elektrą, prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad jeigu jų vėl prireiktų ateityje, kompensacijos turėtų būti mokamos už tam tikrą dalį suvartotos elektros.
„Kalbant apie ateitį, prezidento ir Prezidentūros pozicija jau nuo praeitų metų nuosekliai buvo tokia, kad turime truputį protingiau paruošti paramos schemas, kad jos nebūtų horizontalios kompensuojant viską ir visiems, o atsiradus poreikiui tikslinę paramą tiesiog skirti tiems, kuriems iš tikrųjų reikia“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.
„Todėl buvo pasiūlyti įvairūs variantai, tame tarpe kompensuoti iki tam tikro kilovatvalandžių lygio. (...) Tikėkimės, kad Vyriausybėje apie tai yra galvojama, ir jeigu tokios kainos vėl būtų neadekvačios ir prireiktų tokių instrumentų, kad jie būtų labiau išmanūs, labiau pritaikyti poreikiams ir neeikvotų visų mūsų lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jis neįvardijo, ar kompensacijos, kaip siūlyta anksčiau, galėtų būti mokamos už iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartotos elektros.
„Tai yra labiau toks diskusinis klausimas, labiau turbūt pats principas, kad paramą teikti tiems, kuriems ta parama reikalinga“, – teigė J. Neverovičius.
Kompensacijų už elektrą antrąjį pusmetį atsisakyta, įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir VERT prognozes antrajam šių metų pusmečiui. Dabar valstybė nekompensuoja žemiau 28 centų tarifo ribos.
Rinkos reguliuotojas praėjusią savaitę patvirtino beveik 19 proc. mažesnį – 22,264 cento (su PVM) už kWh – visuomeninį elektros tarifą, kurį mokės beveik 460 tūkst. šiuo metu nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.
Vidutinė garantinio tiekimo kaina antrąjį pusmetį turėtų siekti 23,29 cento (su PVM), todėl, pasak ministerijos, jos kompensuoti nereikia.
Finansų ministerijos BNS pateiktais preliminariais duomenimis, sausį–gegužę gyventojų kompensacijoms už elektrą ir dujas išmokėta 232,4 mln. eurų, verslui sausį–kovą už elektrą 5,07 mln. eurų.
Vyriausybė elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms šių metų pradžioje skyrė iki 556,8 mln. eurų, iš jų iki 382,8 mln. eurų – buitiniams vartotojams (nuo sausio iki birželio pabaigos) ir iki 174 mln. eurų – įmonėms (nuo sausio iki kovo pabaigos).
2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą buvo skirta iš viso 812 mln. eurų kompensacijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...