„Aš matau investicijų stabdymą labai paprastai ir aiškiai. Įmonės tiesiog išsiims (lėšas – ELTA). Daugeliu atvejų akcininkai, kurie avansu šiandien dienai sumoka pelno mokestį ir tada kaupiasi kažkoks nepaskirstytas pelnas investicijoms, jie galvodavo galbūt investuoti čia, Lietuvoje“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo V. Janulevičius.

„Klausimas, ar bus surinkti tie mokesčiai, apie kuriuos mes kalbame, nes dabar visi išsiims tai, ką yra sukaupę. Vietoje to, kad investuotų į Lietuvą, jie išsiims tuos pinigus ir, matyt, pasidės kitose šalyse, kur aplinka yra ramesnė, kur galima likvidžiai parduoti turtą“, – aiškino jis.

V. Janulevičius taip pat pridūrė, kad valdančiųjų planuojama mokesčių reforma bendrą sistemą keičia iš esmės – iš proporcinės į progresinę, o tokiu būdu Lietuva esą juda „socializmo link“.

– Pradėkime nuo pajamų mokesčio, nes tai, ko gero, yra svarbiausias viso to paketo siūlymas, turbūt iš esmės keičiantis daugelį dalykų. Du momentai: suminis apmokestinimas nepriklausomai nuo pajamų šaltinio ir trys skirtingi pajamų dydžio tarifai. Kaip jūs tai vertinate?

– Pirmiausia vertiname taip, kad veikiantis daiktas, generuojantis pajamas, turintis augimą, aš kalbu apie Lietuvos ekonomiką. Mes šiandien esame lyderiai, vienareikšmiškai. Vieni iš lyderių esame Europoje, lyderiai Rytinėje pakrantėje. Aš taip vadinu, nes siena yra kaip ir pabaigos siena. Į Rytus mes jau nežiūrime ir iš ten, matyt, tų santykių jokių kol kas, ateinančius dešimtmečius nebus. Dėl to taip ir vadiname. Rytinėje pakrantėje mes laikomės geriausiai, nepaisant visų įmanomų audrų, kurios siaučia aplink mus. Per pastaruosius penketą metų Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai šiame regione. Neturėdama nei laisvos prieigos prie žaliavų, kurios anksčiau būdavo Rytuose, neturėdama nei geriausios prieigos prie kapitalo. Esame antri nuo galo Europos Sąjungoje, anot Europos centrinio banko, su prieiga prie kapitalo. Už mus blogiau yra tik Latvijoje.

– Pasiskolinti Lietuvoje labai sunku ir brangu. Nepaisant to, ekonomika auga viena sparčiausiai Europos Sąjungoje.

– Dėka darbščių žmonių, dėka sumanaus verslo, dėka mūsų alkanumo ir noro gyventi geriau, tai būdinga lietuviams ir, aišku, dėka išmanumo. Kapitalo nėra, pigios energetikos nėra, energetika lyginant su skandinavais yra 2,5 karto, bet mes jau einame į tą perviršį. Instaliuojame atsinaujinančius, kurie anksčiau ar vėliau sukurs tą tinkamą kainą, žalią kainą, kuri leis mums dalyvauti ateityje. Mūsų vizija yra žemiausios CO2 emisijos ir gaminti Europai ir tokiu būdu patekti per viešuosius pirkimus, per žaliuosius pirkimus, kurie bus 6 trilijonai. Jau nuo kitų metų planuojama.

– Tai didysis Lietuvos šansas. Mes čia nukrypstame nuo tos pagrindinės temos, tačiau čia yra didysis Lietuvos šansas turėti mažą biurokratiją, mažą reguliavimą ir pigią žalios elektros kainą. Tada tu gali, kaip sakoma, pavaryti.

– Taip, tai mes ir varome. Lietuvos apdirbamoji pramonė per pastaruosius 5 metus augo sparčiausiai Europos Sąjungoje – augimas 45 proc. nepaisant visų kitų sąlygų, kurios tikrai nebuvo geriausios, vis tiek turime gerą rezultatą. Dabar grįžtame atgal – kadangi prieigos prie kapitalo nėra, elektros nėra ir mes dabar keliame mokesčius kapitalui, kurio ir taip nėra. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mums labai svarbu, kad kuo daugiau investicijų eitų į Lietuvos žemę. Kietų investicijų. Su gamyklomis, su investicijomis, su naujomis brangiomis darbo vietomis. Žmonės žino, kad Lietuvoje per 20 metų greičiausiai ES augo atlyginimai, greičiausiai augo BVP. Mus tik šiais metais aplenkė Rumunija, bet šiaip antri irgi nėra prastas rezultatas. Vadinasi, viskas veikia, viskas yra teisingai. Bet ką mes kalbame, tai, kad mokesčių reforma keičiasi iš esmės. Tai nėra korekcija. Iš proporcinės, kur jei tu stengiesi, gali uždirbti daugiau, į progresinę. 

– Į dar labiau progresinę. Neapmokestinamas pajamų dydis, tam tikras laiptavimas, jis ir dabar yra. Tie, kas dirba pagal individualią veiklą, jie turi skirtingus tarifus ir taip toliau. Progresyvumas Lietuvoje egzistuoja visą laiką, bet dabar jau jis tampa toks, kaip sakau, „socializmo link“.

– Taip. Labai gera kryptis. Dar vėliau „komunizmo link“ kalbėsime, nes po socializmo dažniausiai būdavo komunizmas.

– Taip, kai visi gamybos įrankiai priklauso tiems, kurie jais dirba ir nuosavybė yra tik kolektyvinė.

– Šviesus rytojus tolo, tolo, tolo ir kuris niekada neatėjo ir neateis.

– Kuo tai gresia, jūsų nuomone? Kokios būtų pasekmės daugiausiai uždirbantiems žmonėms? Tik pabrėšiu, kad darbo pajamoms ir dabar taikomas 32 proc. apmokestinimas, bet jis nėra suminis, jis yra tik darbo užmokesčiui. Bet jei jis taptų suminiu, kuo tai grėstų?

– Tai grėstų tuo, kad tie, kas uždirba daugiau, šiuo atveju virš 120 VDU, net kokia įmonėlė, užaugusi nuo smulkios įmonės regione, užaugusi iki milijoninės vertės, bandydama pritraukti kapitalą arba parduoti tą pačią įmonę, ji laikui einant sumokėtų tuos pačius 32 proc. Ir tada savininkas klaustų, ar verta investuoti į mano įmonę, jeigu aš po to 32 proc. vis tiek turėsiu sumokėti. Ar užsienio investuotojai, ar vietiniai investuotojai, ateidami, investuodami į įmonę, kadangi kapitalo trūksta, jie dažniausiai nori, kad būtų įlieta į pačią įmonę, į jos veiklą. Vadinasi, tas, kas parduoda dalį, būtų apmokestintas 32 proc. Tai kam tada to reikia? Vadinasi, kapitalas ir taip toliau neis. 

– Tai galiotų sandoriams.

– Be abejo, turto sandoriams, akcijų sandoriams ir visiems kitiems sandoriams. Šiandien kas yra 120 VDU – tai yra 230 tūkst. eurų. Žinoma, dar reikia sulaukti galutinės versijos. Bet šiandien dienai ne tik įmonė, bet ir butas kainuos žymiai brangiau. Jeigu aš pardaviau butą neišlaikęs 10 metų, o butai dabar kainuoja ir 400 tūkst. ir po 600 tūkst. eurų.

– O nuo kainų skirtumo reikia sumokėti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

– Jei neišlaikei 10 metų. O taip būna. Tarkime, nekilnojamas turtas kilo, tada visos nuomos pajamos, visi patentai, ta pati individuali veikla irgi sumuojasi, kito ir kitos pajamos. Aš matau investicijų stabdymą labai paprastai ir aiškiai. Įmonės tiesiog išsiims. Daugeliu atvejų akcininkai, kurie avansu šiandien dienai sumoka pelno mokestį ir tada kaupiasi kažkoks nepaskirstytas pelnas investicijoms, jie galvodavo galbūt investuoti čia, Lietuvoje. 

– Jūs turite omenyje, kad akcininkai sumoka pelno mokestį į priekį, lyginant su dividendų išsimokėjimu. Tiesiog sumoka pelno mokestį, o neišmokėti dividendai paliekami gulėti. 

– Tu kaupi tam, kad investuotum galbūt į tą pačią gamyklą.

– Žinoma, kad yra daug įmonių, kur savininkai neišsiima pinigų. Įmonė sumoka pelno mokestį, bet tie pinigai toliau įmonėje guli. Jei tai įsigalios, tai šiemet, dar iki įstatymo įsigaliojimo, didžioji dalis įmonių savininkų išsiims pelną iš įmonių.

– Taip, nes matant geopolitiką ir visą problematiką, yra ir kitų šalių, kur investuoti. Vanduo bėga ten, kur yra žemiau. Ir faktas, kad šitie mokestiniai dalykai tiesiog nei užsieniečių pritrauks daugiau, kurių ir taip nėra pas mus per pastaruosius du metus dėl mūsų geopolitikos, bet ir vietiniai investuotojai, kurie surinkdavo, kaupė ir investuodavo čia, dabar sustos.

– O dividendams taikomas 15 proc. tarifas lieka ir toliau. Tai problemos nėra?

– Taip, lieka 15 proc. Problema yra, jei tu išsiimi. Dabar visi bandys išsiimti prie mažesnių mokesčių. Tai klausimas, ar bus surinkti tie mokesčiai, apie kuriuos mes kalbame, nes dabar visi išsiims tai, ką yra sukaupę. Vietoje to, kad investuotų į Lietuvą, jie išsiims tuos pinigus ir, matyt, pasidės kitose šalyse, kur aplinka yra ramesnė, kur galima likvidžiai parduoti turtą. Gal jie prekiaus akcijomis užsienio biržose, kas irgi dabar kuo toliau, tuo labiau populiarėja, lietuviai įsigilina į tą sferą, atiduoda fondams ir tu esi likvidus.

– Kiek valstybė ketina papildomai surinkti iš šio gyventojų pajamų mokesčio?

– Girdėjau, kad pusę milijardo planuoja surinkti iš šių pajamų. Tai vėlgi kalbant apie pusę milijardo, tai 2022 m. „Thermo Fisher“ sumokėjo pusę milijardo pelno mokesčio. Viena įmonė. 

– Bet tokia įmonė ir yra tik viena.

– Taip, bet pusę milijardo. O mes kalbame apie daugelį įmonių. Mūsų augimas sparčiausias, per pastarąjį penkmetį 36 proc. augo visa ekonomika, BVP. Iš augimo mes galime surinkti daugiau, nei dabar apmokestinti tuos pačius pusę milijardo ir sustabdyti tą augimą. Tuo labiau yra kaimynų pavyzdžiai. Mes lipame ant to paties grėblio.

– Jūs matote riziką, kad augimas bus lėtesnis, nei bus surinkta pinigų į biudžetą iš mokesčių pakeitimo. Kitaip tariant, nieko nedarant ekonomika paaugtų kokiais 3–4 mlrd. neto per metus, iš jų apie 1,5 mlrd. būtų surinkta vien iš ekonomikos augimo, o kas tada atsitiktų?

– Pradžioje surinksime net ne pusę milijardo, nes norinčių išsiimti kapitalą ir pasidėti jį kitur, svetur, saugiau, jų bus žymiai daugiau. Pirmus metus mes surinksime tikrai žymiai daugiau virš 2 mlrd., gal 2,5 mlrd., nes visi tie, kas jau sumokėjo avansinį pelno mokestį, jie nuspręs neinvestuoti toliau čia, nesiplėsti, išsiims tuos pinigus, sumokės tuos papildomus 15 proc. GPM ir padės tuos pinigus kitur. O kam jiems laukti to, kai bus 32 proc. papildomi? Taigi čia viskas labai paprasta. Bet problema net ne tame, kad jie išsiims tuos pinigus. Jie neinvestuos jų čia. O mūsų esmė yra, kad kuo daugiau investicijų būtų pas mus į kitą infrastruktūrą.

– Ar jūs jau esate kalbėjęs apie tai su savo kolegomis, ar jūs tai tik prognozuojate?

– Aš esu kalbėjęs su dešimčia tokių pagrindinių, stambesnių įmonių, ne tik mūsų konfederacijos, bet ir kitų, kas daugiau su prekyba užsiima. Visi mato labai paprastai šitą dalyką: „Taip, mes patriotai, mes čia dedame, mes čia vystome, mes įdarbiname, mokame mokesčius. Na, bet viskam yra tam tikros ribos.“ Jeigu dabar Lietuva yra globali, yra Europos Sąjunga, yra Kipras, yra tas pats Gibraltaras prie Ispanijos, ta pati Portugalija su savo investiciniais planais. Olandija neblogai, bet yra ir dar geresnių dalykų, kaip Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Monakas, San Marinas. Galų gale yra Dubajus, dabar labai populiari kryptis ir mes matome, kad daugelis įmonių iškelia visus savo darbuotojus į Dubajų, jeigu investuotojai yra užsieniečiai, pavyzdžiui, tie patys amerikiečiai.

– Jūs sakote, kad iš esmės tai didžia dalimi atsisuks ne prieš didžiausius atlyginimus gaunančius žmones, bet prieš tuos, kurie turi kur kas didesnes pajamas. Pakeitimas daugiausia smogs iš esmės įmonių savininkams. Tai jūs turite omenyje?

– Tai smogs įmonių savininkams, nepaisant jų dydžio. Tai vienareikšmiškai smogs visiems mūsų startuoliams, vienaragiams. Nes juos iškelti yra dar lengviau negu gamybą. Gamybos taip lengvai neiškelsi, greičiausiai čia paliksi. Bet klausimas ar investuosi į modernumą? Ar investuosi į dirbtinį intelektą? Ar investuos į našumą? Ar tiesiog paliksi taip, kaip yra? Tegul būna taip, kaip yra, nes yra geresnės vietos kur investuoti, kur grąža gali būti geresnė. Visi mes patriotai, visi mes patys siūlėme 4 procentus, kai dar niekas to nesiūlė. Tačiau šiandien dienai su tokiu dalyku mes tiesiog matome, kad tai stabdys visą mūsų ekonomiką. Dėl to mes taip kalbame.

– Ar tai turi ryšį su jūsų nuomone, su gynybos finansavimu? Ar tai vis dėlto yra socialinės socialdemokratinės politikos dalis?

– Aš manau per pusę. Nėra taip, kad vien tik gynybai. Akivaizdžiai matome iš skirtingų kalbų, finansų ministras kalba, kad tik gynybai, tada mūsų premjeras Gintautas Paluckas sako, kad ne. Yra platesnis pažiūrų spektras. Neturime konkrečių skaičių, kam ir kiek bus skirta. Estai, nepaisant to, kad važiuoja į apačią, tikriausiai žinote, kad estų socialdemokratų vyriausybė subyrėjo, grįžta atgal liberalai. Jie atstato atgal pakeltus GPM ir pelno mokesčius ir padidina PVM dviem procentiniais punktais.

– Teisybės dėlei reikia pasakyti, ką akcentuoja ekonomistai, kad Estijos recesija prasidėjo dar iki mokesčių pakėlimo. 

– Jie važiuoja į apačią devynis ketvirčius, tai yra virš dvejų metų. Mes turime 2025 m., jie pradėjo važiuoti, kai 2022 m. pabaigoje gynybai ir socialinėms reikmėms, ir viešajame sektoriuje nutarė pakelti atlyginimus. Jų fiskalinės drausmės institutai neleido. Nors jie mažiausiai įsiskolinę buvo, bet vis tiek neleido. Jiems reikėjo pakelti mokesčius ir tada jie dar kartą kėlė mokesčius. 

– Jūs kalbate apie antrą pakėlimą.

– Tada atsirado antras pakilimas, kai jie neįsiteko su savo gynyba. Aš bijau, kad mes einame tuo pačiu scenarijumi, nes vienareikšmiškai kartojame tas pačias klaidas. Viešojo sektoriaus atlyginimus mes jau pakėlėme, pritarėme praeitoje Vyriausybėje, nes reikėjo juos kelti, jie tikrai buvo labai skirtingi. Nuo to viešojo sektoriaus darbuotojų nesumažėjo. Iš pradžių mes džiaugiamės procentiniu santykiu, lyg jie nukrito nuo 26,8 iki 24,6, bet iš tikrųjų tie du procentai buvo todėl, kad mes įdarbinome papildomai apie 160 tūkst. užsieniečių ir iš Ukrainos, ir iš kitur. Tas mūsų dirbančiųjų skaičius tiek pakilo, kad tiesiog prasiskiedė viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius, nors jų nei kiek nesumažėjo. Tai visose šiose vietose, jei dabar kalbame apie viešąjį sektorių, mes norėtume solidarumo. Tie patys estai 10 proc. kerpa visas viešąsias išlaidas, įskaitant visus savus. Dabar, prie dabartinių dalykų. Kaip sakiau, PVM kelia dviem procentiniais punktais iki 24 proc. Mes dabar turime 21 proc..

– Mūsų pridėtinės vertės mokestis Baltijos jūros regione man atrodo vienas mažiausių ar pats mažiausias.

– Aš bijau dėl latvių tik pasakyti, ar 21, ar 22 proc. (red. past. – Latvijoje PVM 21 proc.). Pirmas dalykas ir surinkti, ir administruoti yra labai paprasta. Tai yra 328 mln. eurų per metus. Labai paprastai ir visi mes prisidedame. Kas turi daugiau pinigų, tas daugiau išleidžia, daugiau susimoka. Ir reikia neužmiršti, kad tai yra antras pakėlimas. Praeita vyriausybė lygiai taip pat pakėlė vienu procentiniu punktu iki 16 proc. pelno mokestį, tada akcizus pakėlėme, kurie dabar nesurenkami. Čia yra įrodymas, kad galima pakelti ir nesurinkti. Ne vien tiktai Estija tai padarė. Pakėlusi nesurinko, todėl papildomai buvo antroji banga. O dabar jie grįžo prie PVM, nes tai yra paprasčiau. Tikėkimės, kad Estijos ekonomika atsigaus iš recesijos. Bet kam dabar gadinti tai, kas juda ir taip gerai? Mes planuojame šiemet 3 proc., mes galime padaryti ir 4 proc. jeigu jie dabar, tarkime, įves, surinks didelį kiekį mokesčių. Bet ką mes darysime 2027 m., 2028 m., 2029 m.? Mūsų gynyba reikalauja ilgalaikio finansavimo. Diena X, ką mes girdime iš išorės, ji galėtų būti po 4, 5, 7 metų. Galbūt kaip tik ten turėtų būti sukoncentruotas visas dėmesys, kad mes jau turėtume pajėgumus, kad mes jau turėtume techniką. Tai iš ko tada mes dengsime? Po šitos pirmų metų bangos, kai visi išsiims ir visa kita, aš manau, kad surinkimas kris 3 ar 4 kartus.

– Sprendimus dėl investicijų priima tie žmonės, kurie šitą pakeitimą ir pajus skaudžiausiai. Tai yra nukreipta į tuos, kurie sprendžia, ar investuoti, kur investuoti ir kaip investuoti.

– Iš esmės taip, tai yra nukreipta būtent ten. Užsienio investuotojai pamatę visus tuos dalykus tikrai eilėje nestovės ir neatbėgs nepaisant darbščių Lietuvos žmonių ir vietiniai investuotojai dalinsis riziką. Čia yra akivaizdu ir tas yra, tas vyksta jau galbūt porą metų po karo pradžios, kad tas vyksta. Bet aš nemaniau, kad ta drastiška reforma prasidės būtent dabar. Taip, mums reikia pinigų gynybai. Taip, mes galime skolintis. Taip, mes galime kalbėti apie tam tikrus kitus dalykus, bet nestabdykime ekonomikos augimo. Tikslių paskaičiavimų, kas atsitiks su ekonomika pakėlus tuos mokesčius, mums niekas nedavė. Niekas apie tai net nekalbėjo. Tai kaip galima kelti?

– Jūs galvojate, kad galima padaryti tokius detalius modeliavimus?

– Aš manau, pradžiai reikėtų koalicijos partnerius išklausyti, tada dėti į modeliavimą vieną scenarijų, antrą scenarijų, trečią scenarijų, nes sėdėti ministerijoje ir manyti, kad tu viską žinai apie verslą, yra didžiulė klaida. 

– Premjeras pats yra ir verslininkas.

– Premjerui patarinėja Finansų ministerija, yra analitiniai skyriai, kurie tikrai su verslu tiesiogiai nesusiję. Ta pati Valstybinė mokesčių inspekcija, nepaisant puikios vadovės, per Covid pandemiją gerai tvarkėsi šitoje vietoje, iš to ir žinau. Tai mes nežinome, kaip bus pakėlus tuos mokesčius, ar tikrai surinksime? Reikėtų tą prognozę daryti. Lietuviai išradingi yra ne tik versle, jie išradingi ir mokesčių optimizavime. Tikrai visi galvos, ieškos būdų, kaip optimizuoti tuos mokesčius ir ar iš viso ta reforma bus naudinga. Jeigu tai yra vardan lygybės ir dėl socialdemokratinių šūkių arba socializmo link, tai tada ok, mes suprantame. Bet naudos iš tos tikrai bus mažiau ir nukentės tie, kas būtent dirba dabar. Vargšai liks vargšais, o apmokestinti buržujai išvyks mokėti kitur.

– Nekilnojamojo turto mokestis, jis tampa visuotiniu. Ar čia yra ką kritikuoti? Kaip jūs vertinate?

– Mes manome, kad visos užsienio šalys šiandien dienai surenka 0,75–1,4 proc. BVP iš nekilnojamojo turto mokesčio. Pas mus jis yra 0,35 proc. Tai faktas, kad mes truputį išsiskiriame, tai bent jau pasiekti tą žemiausią ribą 0,75 proc. reikėtų. Tai mes pritariame visuotiniam NT mokesčiui, bet mes norėtumėme, kad ir valstybinis turtas būtų lygiai taip pat įvertintas ir valstybė mokėtų, tada galbūt valstybė atsisakytų tam tikro perteklinio turto.

– Akivaizdu, kad atsisakytų.

– Jis yra nerenovuotas, jis reikalauja didelių šildymo išlaidų kaštų, vėl ta grandinė sukasi, dalinasi ant visų kitų gyventojų, ir tai yra akivaizdu.

– Tuoj ateis savivaldybės šaukti, ką jūs čia įvedėte? Mums mokykla užima 7000 kv. m plotą ir t. t.

– Yra galimybių tą 7000 kv. m plotą renovuoti, tam buvo skirtos didelės lėšos. Tikrai yra galimybių statytis atsinaujinančią energetiką ir dauguma mokyklų savivaldybėse jau pasistatė, taupo savo išlaidas. Mano žiniomis, šiandien savivaldybėse guli po visų naujų etatų virš 1 milijardo eurų. Mes nepavydime, mes džiaugiamės, kad mūsų savivalda turtėja, nes jiems taip pat reikės daug sprendimų priiminėti artimiausiu metu. Mes turime daug tuščių pastatų, daug nuomojamų, pernuomojamų kitoms įmonėms, reikėtų  viso to balasto atsisakyti.

– Jeigu mokame, tai visi.

– Būtų labai logiška ir jeigu jau keliame mokesčius, tai tada pasižiūrėkime į veidrodį ir pasižiūrėkime, ar tikrai ne per gerai mes gyvename. Priminsiu, kad mes vis dar turime 5 proc. per daug viešojo sektoriaus darbuotojų, bet kai kur jų labai trūksta. Mes žinome ir gydytojai, ir policininkai, ir visi kiti, bet kai kur, matyt, jų yra per daug, nes tokia yra statistika. Jei visos kitos Europos šalys sugeba išgyventi su 19-20 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų darbuotojų arba 1/5 visų dirbančiųjų, o pas mus yra beveik 25 proc ketvirtadalis. Tai aš sakyčiau, yra kur pasižiūrėti.

– Jau pakalbėjome apie tai, ką jūsų siūlymą didinti PVM, bet suprantu, kad premjerui netiko, nes mažiausiai dirbantiems žmonėms brangtų prekės ir paslaugos. Ką dar siūlėte?

– Mes siūlėme labai daug. Siūlėme prieš tai, buvusiai Vyriausybei taršos mokestį, kuris nepraėjo. Siūlėme apmokestinti taršos automobilius. Bet vėlgi tada buvo kalba, kad tai palies paprastus žmones, gyvenančius kaime, nes jie visi važinėja su dyzeliais. Aš visada klausiu, ar reikia ten to A6, V6 turbo dyzelio? Galbūt galima mažesnį kažkokį dyzelį turėti, nes mes žinome, kokios yra jo sąnaudos, jau nekalbant apie taršą. Bet tai irgi nebuvo palaikyta savo laiku. Mano manymu, idealiausia būtų nekelti jokių mokesčių, palikti taip, kaip yra, ir skatinti toliau ekonomiką, kad mes iš to prieaugio visi surinktume daugiau ir tai yra realu. 

– Tą sako ir kai kurie ekonomistai. 

– Tai vienodai sako du pagrindinių bankų ekonomistai. Jie pateikia įvairius, labai aiškius pavyzdžius. Jie yra nepolitiški. Jie tikrai suinteresuoti, kad ekonomika augtų, nes nuo to tik geriau ir bankams, ir visiems kitiems, ir jiems patiems, nes jie dažniausiai yra dėstytojai ir jie dėsto mūsų jaunimui labai pažangiai. Žiūrint per tą prizmę, mes visi tą patį šnekame, bet mes negirdime atsako ir tokio konkretaus ekonominio atsako kodėl, kaip, kam bus tie skirti pinigai? Konkrečiai gal galėtume eilutes tada žinoti, nes vis tiek mes mokame.

– Prie viso to, ką jūs jau pasakėte apie sprendimų priėmėjų didesnį apmokestinimą ir kaip gali tai paveikti jų sprendimus, nes bet kuriuo atveju, didžiąją dalį sprendimų lemia nusiteikimas, nuotaika. Kaip tu jautiesi, ar ne? Kaip tave čia traktuoja? Ar tu jautiesi būdamas investuotojas, toks perdėm išnaudojamas? Ar jautiesi, kad su tavimi šita šalis elgiasi teisingai? Tai irgi yra labai svarbu. Esame anksčiau su jumis kalbėję apie tą bendrąją nuotaiką, kai net ir be šios mokesčių reformos dėl agresyvios Rusijos Federacijos, dėl visos saugumo situacijos šitame regione, iš tam tikrų investicinių projektų gavę naudą verslininkai, aišku, jų pačių tų projektų nestabdo, bet gautą naudą didžia dalimi investuoja jau ne Lietuvoje. Tai gali turėti ilgalaikes pasekmes, lėtinti ekonomikos augimą ateityje. 

– Kol kas su lietuvais, sakyčiau, to didelio masiškumo nėra. Lietuviai visgi yra įpratę investuoti savo žemėje į nekilnojamąjį turtą, į gamyklas, visa kita, kad užsieniečiai traukiasi ir pasitraukia fondai – tai čia aš jums galiu tvirtai tvirtinti: yra išparduodamos ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Estijos, ir net Lenkijos turtai. Ta prasme investicinių fondų, jie sako, kad jiems jau užtenka grąžos. Jau susigrąžino, nori optimizuoti, nes kiti investuotojai nelabai nori dėti po karo Ukrainoje tiesiog į Rytus, nes net ir Lenkija patenka ten. Kol kas visos investicijos iš Lenkijos, Baltijos šalių keliauja daugiau į Vokietiją, į Švediją, į tą pat Beniliukso – Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, pavadinkime junginį.

– Kur istoriškai saugiausia.

– Kur istoriškai yra saugiausia ir visa kita. Tai čia jau tie fondai išėjo. Lietuviai dar kol kas yra čia, bet po šito priėmimo, aš manau, pajudės ir lietuviai, nes jie jau sumokėjo pelno mokestį. Ir kam laukti kol pakels? Ar mes pasiruošime tai bangai? Gerai. Bus graži banga ateinančius metus pinigų surinkimo prasme. Bet ar mes pasiruošę atoslūgiui, kuris truks tikrai 3-4 metus? Klausimas, ar nori būti tie patys valdantieji perrinkti, nes mes tikrai priminsime šitą reikalą, kaip kas buvo ir kodėl taip atsitiko. Tai čia yra toks dileminis klausimas. Šiandien dienai į pabaigą, sakyčiau, mes tikimės to kalbėjimosi, bendradarbiavimo, aiškių faktų padėjimo ant stalo ir skaičiavimo kartu, ir įrodinėjimo pragmatiškai per kalkuliatorius prizmę, o ne svaičiojant vien tik reklaminiais šūkiais ir politiniais šūkiais. Tai, tikiuosi, kad visgi mums pavyks.