Pasaulio ekonomika atsparesnė brangstančiai naftai, nei prognozuota

Prieš metus mažai kas tikėjo, kad naftos kaina perkops 100 JAV dolerių už barelį ribą. Šiuo metu vis garsiau kalbama, kad juodasis auksas gali kainuoti ir 200 JAV dolerių.
Naftos kainų šokas pasaulį sukrečia nebe pirmą kartą. Skirtingai nei ankstesnės krizės, šios priežasčių niekas tiksliai nežino, tad spekuliacijų netrūksta. Tačiau veikiausiai ir šįkart tokia padėtis laikina, o naftos kainos grįš į buvusį lygį. Deja, tai gali užtrukti.

Naftos krizė 7-ąjį dešimtmetį

Juodojo aukso kainos pasaulį šiurpino ir anksčiau. 1973 m. naftą išgaunančios arabų šalys, kilus Egipto, Sirijos ir Izraelio konfliktui, pakėlė žaliavos kainas. Kiek vėliau jos nutraukė naftos eksportą į Izraelį rėmusias JAV ir Olandiją bei ketvirtadaliu sumažino gavybą. Pasaulio mastu gavyba sumažėjo apie 15 proc.
Antrą kartą energijos krizė pasaulį supurtė 1979 m., kai dėl JAV karinių veiksmų naftos gavyba nutrūko Irane ir Irake. Per šį dešimtmetį kone keturis kartus padidėjusi kaina į senas vėžes sugrįžo tik 1986-aisiais.
Tuomet staiga pabrangusi nafta pasaulio ekonomiką kone privertė sustoti, o šalių vyriausybes – griebtis įvairių priemonių. JAV priėmė griežtesnius reikalavimus dėl degalų vartojimo, Prancūziją tai paskatino plėtoti branduolinę energiją, o Japonija investicijas iš pramonės nukreipė į naujas sritis, tokias kaip elektronika.

Prognozės nepasitvirtino

Vis dėlto sunku patikėti, kad dar 2003 m. naftos kaina svyravo apie 25 JAV dolerius už barelį. Tiesa, po trejų metų juodasis auksas jau kainavo triskart daugiau. Tarptautinis valiutos fondas 2006 m. balandį paskelbtoje ekonomikos apžvalgoje prognozavo, kad 2008 m. pabaigoje naftos kaina gali siekti 64,4 JAV dolerio už barelį. Deja, realybė pasirodė kur kas niūresnė.
Šiandien naftos kainos atrodo sunkiai suvokiamos, tačiau pasaulis kol kas nepuolė į paniką. Galbūt tai šalis privers dar labiau atsiriboti nuo šio gamtos turto ir greičiau ieškoti alternatyvų.

Pasaulis tampa atsparesnis

Naftos kaina nesustabdė pasaulio ekonomikos dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – šiandien išsivysčiusios šalys energiją vartoja efektyviau, be to, išaugęs paslaugų sektorius mažina gamybos svarbą ekonomikai. Pavyzdžiui, JAV energijos informacijos administracijos (Energy Information Administration) duomenimis, energijos išteklių įtaka JAV bendrajam vidaus produktui nuo 1980 m. iki 2007-ųjų sumažėjo 42 proc.
Be to, nafta per kelerius pastaruosius metus nuolat brango, o tai suteikė šalims laiko prisitaikyti. Pavyzdžiui, 1973-iaisiais naftos kainos pernakt pašokdavo po keliolika procentų. Šįkart žaliavos įkainiai pagaliau nebuvo nustatyti dirbtinai, juos lėmė visame pasaulyje augusi ekonomika. Vis dėlto dabartinis jų lygis daugeliui valstybių jau grasina rimtais nemalonumais, o įvairių šalių politikai sukruto ieškoti kaltųjų ir priemonių, kaip su tuo kovoti.

Rytai vejasi Vakarus

Manoma, kad didžiausias veiksnys, lemiantis naftos kainas – jos paklausa besivystančiose šalyse. Kol pasaulyje didžiausios žaliavos vartotojos JAV mažina apetitą (finansinių paslaugų bendrovė UBS prognozuoja, kad naftos suvartojimas JAV per šiuos metus mažės 1,1 proc., o 2009-aisiais pasieks 2004 m. lygį), naftos poreikis Kinijoje ir kitose kylančios ekonomikos šalyse toliau didėja.
Tiesa, Azijos šalyse naftos produktus subsidijuoja vyriausybė, todėl jų gyventojams besipučiančios degalų kainos turi mažiau įtakos nei vakariečiams. ES valstybėse ir JAV benziną ir dyzeliną brangina akcizai.

Kainą augina ir spekuliacijos

Iš dalies juodojo aukso kainas išpučia ir investuotojai, prekiaujantys išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su naftos kainos indeksu. Tyrimų bendrovės „Sixth Man Research“ duomenimis, investicijos į fondus, susietus su žaliavomis, yra išaugusios nuo keliolikos milijardų JAV dolerių 2003-iaisiais iki daugiau kaip 260 mlrd. šiemet.
Įprastoje rinkoje išaugus paklausai ir pakilus kainoms padidėtų ir pasiūla, o kainos smuktų. Ši taisyklė negalioja naftai, nes padidinti jos gavybą sunku, ir ne dėl ją išgaunančių bendrovių nenoro (juk joms tai užtikrintų papildomus milijardus pelno) ar besibaigiančių naftos išteklių (nuolat randama naujų šaltinių ir būdų, kaip efektyviau išnaudoti esamus). Savaitraštis „The Economist“ nurodo, kad naftos kainą pakėlė smarkiai padidėjusios gavybos sąnaudos.

Ieško naujų telkinių

Naujų telkinių paieška ir pritaikymas gavybai trunka ilgai ir kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, pradėti gauti naftą iš vandenynų gelmėse esančių telkinių gali prireikti net 10 metų. Be to, gavybą apsunkina ir kai kurių šalių vyriausybės.
Kai žaliava pigi, naftos turinčios šalys noriai įsileidžia aukštos kokybės paslaugas nebrangiai teikiančias naftos gavybos įmones iš užsienio. Kai kainos pakyla, tokios šalys kaip Rusija ar Venesuela jas išveja. Beje, pastaroji šalis visai neseniai buvo pranešusi apie panašius užmojus.
Šiuo metu daugelis valstybių nori ieškoti naftos, o šias paslaugas teikiančios bendrovės – itin paklausios. Tai lemia ir kone dukart didesnes naftos gavybos kainas, tačiau tokia padėtis veikiausiai taip pat laikina.

Nėra to blogo

Konsultacijų bendrovės „Energy Markes Consultants“ direktorius Markas Lewisas įspėjo, kad dabartinės naftos kainos primena prieš dešimtmetį pasaulį ištikusią „dot-com“ krizę, kai smarkiai krito informacinių technologijų bendrovių akcijų kainos. Pasak jo, anuomet akcijų kainos buvo pervertintos ir jos kilo tol, kol buvo tikinčių bendrovių augimu.
Aukštos naftos kainos gali lemti ir teigiamus pokyčius, kaip kad nutiko 1973-iaisiais. Jau dabar transporto priemonių gamintojai spartina planus kurti ekologiškus hibridinius automobilius, kuriuos eksploatuoti būtų gerokai pigiau už varomus vien benzinu ar dyzelinu. Prieš kelis dešimtmečius įvykusi naftos krizė privertė ieškoti pakaitalo šiai žaliavai elektros gamyboje. Galbūt dabar atėjo automobilių eilė.