K. Mažeika: niša atliekų perdirbimo srityje – didelė

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad atliekų perdirbimo srityje yra dar daug verslo neišnaudotų galimybių, tačiau tuo pačiu primena, kad yra prieš atliekų deginimą. Jo teigimu, Lietuva turi orientuotis į žiedinės ekonomikos diktuojamas tendencijas.

K. Mažeika „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad Lietuvoje įvesta taromatų sistema pasiteisino, ir yra siūlymų ją plėsti įtraukiant dar ir daugiau rūšių alkoholio pakuočių.

„Dabar yra skaičiuojama, ir jeigu tai nepabrangins sistemos, manau, kad tas žingsnis tikrai yra racionalus“, – sakė K. Mažeika.

Tuo metu kalbėdamas apie pakuočių perdirbimą, jis sakė, kad šiuo klausimu yra diskutuojama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekiama surasti priemones ir įrankius didinti perdirbimą.

Reikia surasti tam tikras skatinimo priemones, kad kurtųsi nauji verslai ir dar galėtų gauti motyvacinį paketą.

„Šiandien dar laukiama paskaičiavimų ir analizės, kiek Lietuvoje turime tokių pajėgumų, kokios stadijos, nes daugelis įmonių, kurios užsiima pakuočių, antrinių atliekų vienokiu ar kitokiu perdirbimu, daugiau jas surūšiuoja ir kažkur eksportuoja, pirmiausia į užsienio šalis“, – teigė ministras.

Pasak jo, Lietuvoje yra tik keli perdirbėjai, kurie gamina galutinius produktus ir juos grąžina vartotojams. Tai, K. Mažeikos teigimu, yra pakankamai mažas procentas, kartu rodantis, kad yra pakankamai didelė galimybė verslui.

„Reikia surasti tam tikras skatinimo priemones, kad kurtųsi nauji verslai ir dar galėtų gauti motyvacinį paketą, kuris padėtų jiems lengviau įsitvirtinti rinkoje“, –sakė K. Mažeika.

Jo teigimu, niša šioje srityje yra didelė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad yra prieš atliekų deginimą, kaip alternatyvą atliekų mažinimui.

„Esu prieš deginimą. Manau, turėsime diskutuoti. Aišku, pastatai (kogeneracinių jėgainių. – ELTA) jau pastatyti, vyksta montavimo darbai. Manau, maksimalus dėmesys yra į tai, kad katilai būtų orientuoti, jog juose būtų maksimaliai deginamas biokuras, nes tą energiją lygiai taip pat galima gauti. Kuro tikrai turime. (...) Kalbant apie kogeneracines jėgaines, tikiu, kad tas sprendimas bus priimtas, jeigu kažkokia dalis atliekų ir bus pirmuoju periodu, kol bus perdirbimui daugiau dėmesio skirta. Žiedinės ekonomikos principas diktuoja, kad ir pačios pakuotės turės transformuotis, keistis, mažėti, lengvėti, daugiau turi būti perdirbama. Į tai turime orientuotis“, – kalbėjo K. Mažeika.

ELTA primena, kad pernai rugsėjį Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

Minėtas pataisas buvo užregistravę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Jų teigimu, plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl atsiranda poreikis valstybės mastu sumažinti pavojų visuomenei bei valstybei. Atliekų deginimo įrenginiai, pasak projekto autorių, vienai tonai atliekų reikalauja gerokai mažiau darbo vietų nei alternatyvi praktika, pavyzdžiui, perdirbimas.

Pataisas vetavo prezidentė.

Pasak šalies vadovės patarėjos Linos Antanavičienės, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.

„Priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai ir moderniai ES atliekų tvarkymo praktikai“, – teigė vyriausioji patarėja.

Spalį Seimas nepritarė prezidentės dekretui. K. Mažeika buvo vienas iš aktyviausiai raginančių atmesti veto.

Šiuo metu Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projektą įgyvendina valstybės kapitalo energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“. Numatoma, kad jėgainė komercinę veiklą pradės vykdyti 2020 m. pirmoje pusėje. Kaune kogeneracinėje jėgainėje veiklą pradės taip pat 2020 m. Projektą įgyvendina bendra „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ įmonė „Kauno kogeneracinė jėgainė“. Įstatymas jų atžvilgiu atgaline data negalioja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Suprantantis

Suprantantis portretas
Jaunas, o jau užkrėstas populizmo bacila. Manau prezidentei reikėjo atidžiau įvertinti jo įmunitetą ir ypač populizmą, kurį jis skleidžia savo pasisakymais. Žiedinės ekonomikos savokoje jie supranta tik vieną žodį "žiedinė", nes nereikia daug supratimo, kad pūsti burbulus kartu su Vingriene apie pažadėtajį rytojų. Jei jie paanalizuotų, o dar geriau paprašytų pagalbos iš suprantančių, ką reiškia antras žodis "ekonomika", tuomet gal būt suprastų, keletą esminių dalykų ir prieš išsižiodami susigėstų. Pirmučiausia, bet kokie sprendimai ir strategijos turi būti paremtos ekonominiais paskaičiavimais, kiek viena ar kita jų siūloma reforma kainuos mokesčių mokėtojams ir vartotojams, nes viskas kas gražu kainuoja brangiai. Tam, kad ekonomiškai apsimokėtų kažką daryti, reikalinga masto ekonomika, kad siūloma paslauga ar produktas būtų konkurencingas ir patrauklus vartotojui. Subsidijavimas tiesiogiai reiškia papildomą naštą piliečiui ir baigiasi nuostoliais valstybei. Pamastyk ministre!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių