„Tai svarbus žingsnis į priekį ir didelė pagalba Ukrainai, kuriai ypač reikia efektyviai veikiančių solidarumo koridorių (...) Klaipėdos uostas pasirengęs perimti dalį tranzito srauto, todėl džiaugiuosi, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant palengvinti sienos kirtimo procedūras buvo sėkmingas ir naudingas Ukrainai“, – pranešime sako K. Navickas, komentuodamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto tranzito spartinimo
Tikimasi, kad susitarimas leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.
„Daug dalykų yra svarbūs, tai ir infrastruktūra, ir organizaciniai dalykai, ta pati kaina turi būti normali, kad tie grūdai važiuotų, bet ir patikrinimų procedūrų sumažinimas, galimybė jas atlikti galutiniame uoste yra tam tikra priemonė, kuri palengvins grūdų važiavimą per Klaipėdos uostą. Kiek – mes pamatysime, kai tas procesas pajudės“, – sakė A. Latakas.
„Mano požiūriu, kiekvienas judesys, kiekviena priemonė – ar ji būtų didelė, ar maža – turi įtakos pagerėjimui“, – teigė jis.
A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
K. Navickas pasirašė deklaraciją, pagal kurią tranzitu per Lietuvą gabenamų bei importuojamų grūdų valstybinę kontrolę visiškai perima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Tarnyba teigia, kad, kaip ir įprastai, bus tikrinami tranzitu pervežamų grūdų dokumentai, todėl susitarimas jos darbo iš esmės nekeis, o pokyčiai galimi tik jei srautai padidėtų.
Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia.
„Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia (...) Šiai dienai mes negalime spręsti, bet jeigu pasirodys, kad srautai yra labai dideli, kad situacija keičiasi, tai bus sprendžiama dėl kontrolės priemonių keitimo ar didinimo. Bet kol kol kas nėra sprendimo, kad patikrą dėl kokių nors priežasčių reikėtų keisti“, – BNS sakė VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.
Susitarimas taip pat numato, kad nuo šiol Ukrainos–Lenkijos pasienyje nebus vykdoma valstybinė pašarų kontrolė, o nuo spalio 4 dienos nevyks ir grūdų, skirtų maistui, kontrolė.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad 2022 metais šiuo maršrutu pervežta 84 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, su dabartiniais pajėgumais bendrovė per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų planuoja gabenti apie milijoną tonų žemės ūkio produkcijos.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, jog ukrainietiškus grūdus geležinkeliu sklandžiai gabenti į Lietuvą per Lenkiją trukdo krovininio transporto eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o svarbiausias šio maršruto iššūkis yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – siauresnė europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.
Be to, M. Skuodis rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Ukrainos grūdų išgabenimas per Klaipėdos uostą pirmiausia yra ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos (ES) pagalba.
Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus anksčiau BNS sakė, kad iki Lietuvos uostų ukrainietiškų grūdų vežti neapsimoka dėl pernelyg didelių transportavimo kaštų, jo manymu, proveržio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jeigu ES padėtų Ukrainai išvežti grūdus per Europą kompensuojant dalį pervežimo išlaidų.
2022 metais Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 3,2 mln. tonų įvairių grūdų.
