- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias paramą įdarbinant negalią turinčius gyventojus atviroje darbo rinkoje. Apie šio žingsnio svarbą ir naudą neįgaliesiems pokalbis su Lietuvos negalios organizacijų forumo vadove Henrika Varniene.
– Kiek metų girdite, kad vis imamasi negalią turinčių žmonių įdarbinimo reformos?
– Jei bus priimti pakeitimai, sakyčiau, kad tai penkiolikos metų darbas. Tiek metų siekiame pokyčių. Akivaizdu, kad jų reikia. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva atrodo gana apgailėtinai. Jei bus priimtos priemones, turėtų duoti nemenką poveikį.
– Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, turbūt neužima garbingos vietos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lietuva gerokai žemiau vidurkio. Yra šalių, pvz., Švedija, kur žmonių, turinčių negalią, dalis dirba daugiau nei sveikų. Skaičiai tikrai įspūdingi, net sunku įsivaizduoti, kaip to galima pasiekti. Pvz., siekia 90 proc., kitose šalyse 60–70 proc. Jei pasiektume bent 30–40 proc., jau būtų labai gerai.
– Koks dabar procentas Lietuvoje?
– Apie 27 proc.
– Kaip vertinate Seimui pateiktas pataisas?
– Labai teigiamai, nes atsiranda galimybė neįgaliems asmenims gauti darbo asistentą. Pagalbininką, kuris gali būti ir įmonėje dirbantis žmogus, kuriam reikėtų atkreipti dėmesį. Priklauso nuo to, kokius modelius darbdaviai pasirinks. Tai didžiulis proveržis, nes to iki šiol nebuvo. Tokias pagalbos formas buvo įmanoma gauti tik socialinėse įmonėse. Dabar tokia variacija bus visiems darbdaviams.
– Ar yra kas šiose pataisose jums kliūva?
– Kol kas man niekas nekliūva. Sakyčiau, kad galėtų būti dar daugiau visokių variantų, bet tai jau poįstatyminių teisės aktų reglamentavimas ir mes nuoširdžiai dirbame su ministerija, sieksime, kad būtų įvesta daugiau naujovių.
– Ar pakaks finansavimo?
– Jei užteko socialinėms įmonėms, kažkuriais metais jis buvo daugiau nei 30 mln., turėtų užtekti. Šiek tiek skiriasi darbo užmokesčio subsidijavimo laikotarpiai. Mes stebėjome, kas vyksta su socialinių įmonių tvarka, ir matėme, kad darbuotojų kaita įmonėse vienais metais buvo netgi 50 proc. Vadinasi, nepaisant subsidijų, darbuotojai keitėsi kad pusmetį. Tai ydinga ir nepasiteisino. Čia panaudotas modelis kaip iki šiol buvo atvirtoje darbo rinkoje. Manau, pinigai toks dalykas – jų visada gali būti mažai, bet pradiniam startui ir efektyvumo vertinimui turėtų užtekti.
– Kiek svarbu žmogui, turiniam negalią, dirbti atviroje darbo rinkoje?
– Turiu sunkios negalios dukrą, mes einame į tas parduotuves, kurios draugiškos neįgaliesiems, gera ateiti apsipirkti. Tas pats yra ir su darbo vieta. Užimtumo įstatyme yra naujas dalykas – jeigu bėda atsitiko dirbančiam žmogui ir reikia pritaikytos darbo vietos, dabar bus galimybė gauti pagalbos darbdaviui. Manau, tai didžiulė prevencija, kad žmogus liktų darbo rinkoje.
– Kokius darbus dažniausiai dirba žmonės, turintys negalią?
– Visokius. Yra ir su mokslo daktaro laipsniais. Negalėčiau net išskirti. Dirba nuo A iki Z.
– Kaip manote, kiek po reformos keistųsi dirbančiųjų procentas?
– Vyriausybė užsibrėžė planą didinti iki 47 proc. Tikiuosi, per protu suvokiamą laikotarpį to ir pasieksime.
– Ar realu kada nors pasiekti Švedijos standartą?
– Realu, jei bus didelė darbingumo ir neįgalumo vertinimo sistema ar jos reforma. Ten didžiulė bėda. Manau, po Užimtumo įstatymo pakeitimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laukia šitas labai ritmas iššūkis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...