- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprogimai „Nord Stream 1“ ir „ Nord Stream 2“ kelia papildomų klausimų. Kas bus mūsų Baltijos jūrai, kokį poveikį gali sukelti dujų likučiai, kurie veržiasi iš vamzdyno? Apie tai pokalbis su profesoriumi chemiku Albinu Žilinsku.
– Ar jus gąsdina žinia, kad dujos veržiasi ir dar visą savaitę gali veržtis Baltijos jūroje?
– Dujos kyla į viršų, jos mažai tirpios vandenyje. Gamtinių dujų pagrindas – metanas.
– Jos lengvesnės už vandenį ir kyla į viršų?
– Jos lengvesnės ir beveik netirpsta vandenyje. Baisiausia, jei ten kas nors numestų degtuką. Būtų panašus efektas kaip Vidurio Azijoje – skylė, iš kurios veržiasi dujos ir dega jau daugybę metų. Paviršiuje degtų tiek, kiek ištirpta dujų. Jų pagrindas metanas, etanas, propanas. Nežinia, kiek jos išvalytos, nes jose būna ir anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido. Visos ištirpstančios dujos vandens faunai ir florai kenkia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokią žalą šios dujos gali padaryti Baltijos jūros gyvybei?
– Vandenyje oksidacija nevyksta, jos kyla į viršų ir garuoja į atmosferą. Kitas pavojingas reiškinys – šiltnamio dujų efektas. Šiltnamio dujos – pagrinde anglies dioksidas ir metanas. Neaišku, kiek laiko dujos veršis, sklendes turėtų uždaryti, kad nekiltų. Dėl poveikio gyvūnijai ir augmenijai gal labiau galėtų biologai pakomentuoti.
– Nustatyta saugumo zona – 5 jūrmylės. Ar Baltijos jūrai tai didelis plotas?
– Pakankamas saugumas. Nes jei kas nors praplauktų šalia ir mestų degtuką, būtų didelis sprogimas. Matyt, per tokį atstumą dujos išsisklaido ir tampa nebepavojingos.
– Ar ateityje dar galės tekėti dujos tais vamzdžiais? Ar įmanoma užlopyti tokias skyles?
– Nežinia, kokiame gylyje. Iš vieno galima iškelti, iš kito – jau ne. Yra visokių suvirinimo galimybių ir technologijų po vandeniu. Dabar nebent reikėtų uždaryti sklendes. Kitokio būdo nėra. Kol viskas neišsiverš, tol vyks burbuliavimas.
– Mokslininkai kalba, kad tai gali trūkti savaitę.
– Matyt, jie paskaičiavo dujotiekio ilgį, žino skersmenį, kokios konsistencijos.
Visos ištirpstančios dujos vandens faunai ir florai kenkia.
– Gyvūnija, jei papuola į tą zoną, neturi galimybės išlikti?
– Kas nors išliks, didžioji dalis žus turbūt. Vanduo nestabilus, ten pilna srovių ir gali nunešti. Mes nežinome.
– Ar chemine prasme tai momentinis efektas, ar gali turėti didesnių padarinių ateityje?
– Gamtinės dujos per kažkiek laiko išgaruos. Visą laiką iš visokių pūvančių organizmų skiriasi metanas. Kiekis dabar žymiai didesnis, bet išgaruos.
– Ar gali suaktyvinti šiltnamio efektą? Jos ardo ozono sluoksnį?
– Ne, jos dalyvauja. CO2 anglies dioksidas yra intertiškesnis, mažiau kinta, o metanas reaguoja su deguonimi, oksiduojasi, susidaro radikalų.
– Tai viskas gan gerai?
– Iki kitų metų tikrai išgaruos. Imtasi gerų saugumo priemonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?3
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...