Europos Komisija skelbia, kad beveik kas antras vairuotojas Bendrijoje kartą per metus yra užsipylęs nekokybiškų degalų. Lietuvos vartotojų teisių gynėjai sako per metus gaunantys 1–2 skundus, bet ir tie dažniausiai nepasitvirtina. Briuselio teigimu, Lietuvoje labiausiai trūksta informacijos, kokius degalus rinktis.

Arklio galių proveržis, važiuosite taupiau, saugosite variklį – taip kone visi degalų pardavėjai siūlo rinktis jų benziną ar dyzeliną.

„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, trūksta informacijos, kokius degalus rinktis. Jei jūs į automobilį pilate bešvinius degalus, ar turite naudoti paprastus, ar su priedais? Trūksta informacijos, kaip skirtingi degalai paveiks variklio darbą“, – tvirtina Europos Komisijos atstovas Davidas Hudsonas.

Mokslininkų teigimu, artėjant žiemai dyzelinu varomų automobilių vairuotojai privalo atkreipti dėmesį, ar dyzelinas turi priedų, dėl kurių jis mažiau drumsčiasi. Taip pat svarbu, kad degalai turėtų plaunamųjų savybių. Čia patikrinti degalai su priedais esą iš tiesų šiek tiek padeda taupyti, tačiau ar verta už juos daugiau mokėti, turi apsispręsti pats vairuotojas.

„[Didieji degalų pardavėjai] brangina savo vardą ir nerizikuoja. Todėl niekada nesakys, kad tas degalų priedas 20-čia procentų gali sumažinti degalų sąnaudas. Būna vienas, du, trys, daugiausiai penki procentai“, – sako VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas.

Prieš pilant naujų degalų patariama perskaityti gamintojų aprašymą ir kitų vairuotojų vertinimus. Nauji degalai nebūtinai tinka senesniems varikliams.

„Įsipylus tokių degalų reikėtų įdėmiau paklausyti, kaip veikia automobilio variklis, pažiūrėti į išmetimo vamzdį, ar nesiverčia dūmai kamuoliais“, – pataria S. Pukalskas.

Bet, mokslininkų teigimu, Lietuvoje parduodami degalai kokybe nenusileidžia degalams kitose Bendrijos šalyse. Europos Komisijos tyrime skelbiama, kad kone pusė apklaustų vairuotojų iš Lietuvos teigė bent kartą per metus įsipylę nekokybiškų degalų, panašus rodiklis visoje Bendrijoje.

Lietuvos ne maisto produktų inspekcija praneša, kad per metus gauna tik vieną ar du tokius skundus. Daugiausiai jų būna žiemą, tačiau specialistai tik kas kelerius metus nustato, kad tie skundai pagrįsti.