Pereiti į pagrindinį turinį

Kaip Lietuva tikisi galva pramušti Kinijos sieną

2018-11-11 21:23

Gal po Šanchajuje surengtos (lapkričio 5–10 d.) Kinijos importo parodos "China Import Expo" bent kiek paaiškės, kaip klostysis šios šalies santykiai su likusiu pasauliu? Itin aktualu, kaip tai paveiks ES – Kinijos, Jungtinių Valstijų – Kinijos ir ES – Jungtinių Valstijų santykius.

Lyderė: Prezidentė D.Grybauskaitė Kiniją kvietė sukurti palankesnę aplinką ne tik Lietuvos, bet ir ES šalių investicijoms.
Lyderė: Prezidentė D.Grybauskaitė Kiniją kvietė sukurti palankesnę aplinką ne tik Lietuvos, bet ir ES šalių investicijoms. / Roberto Dačkaus / LR Prezidento kanceliarija nuotr.

Klausimų labai daug

Šanchajuje vykstančioje Kinijos importo parodoje Lietuvos atstovai kvietė šią šalį sukurti palankesnę aplinką ES šalių investicijoms, palengvinti užsienio importo sąlygas. Ar tai įmanoma? Kinija elgiasi atvirkščiai: siekia investuoti kuo daugiau visose pasaulio šalyse, ypač – į strateginius objektus, įskaitant infrastruktūrą. Dalis Vakarų Europos atstovų nerimauja, kad Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.

Negi Kinija kenks sau? Ši Azijos gamybos milžinė Šanchajaus importo paroda, kurioje dalyvavo maždaug 3 tūkst. kompanijų iš 130 valstybių, pabandė sušvelninti kritiką, kad vengia atverti savo rinką ir proteguoja tik savo įmones.

Kokios gali būti mūsų (ES šalių) santykių su Kinija perspektyvos, kai Jungtinės Valstijos bando apsisaugoti nuo šios vis stiprėjančios Azijos valstybės?

Prieš dvejus metus didžiausią įtaką Kinija pasauliui padarė Šanchajuje įsteigusi savo aukso biržą ir kainas skelbianti savo valiuta – juaniais. Iki 2016-ųjų toks monopolis priklausė Londono lydinių rinkos asociacijai, kai 12 bankų, pasitarę konferencijų linija, du kartus per dieną 10.30 ir 15.00 val. Londono laiku paskelbdavo aukso kainą JAV doleriais už Trojos unciją. Kitas Kinijos žingsnis – sava naftos birža. Kaip tai nulems pasaulio įtakų zonas?

Atsakomąjį žingsnį drįso žengti tik Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Šiemet muito mokestis įvestas 250 mlrd. JAV dolerių (maždaug beveik 215 mlrd. eurų) vertės kiniškoms prekėms. Vieni ekspertai tokį sprendimą smerkia ir vadina didžiuoju prekybos karu, atnešiančiu daug žalos, kiti mano, kad tai bent kiek apribos Kinijos galių augimą.

O Kinijos verslininkai tiesiog niršta dėl įvestų muitų, nes pigios šioje šalyje pagamintos prekės neišvengiamai brangsta. Ypač piktai apie prekybos karą Šanchajaus parodoje pasisakė elektroninės prekybos milžinės "Alibaba" įkūrėjas Jackas Ma: "Prekybos karas yra kvailiausias dalykas šiame pasaulyje. Prekyba skatina... taiką."

Amerikiečių akibrokštas kinams didžiulis vertinant jį vien per "Alibaba" prizmę. Ši kompanija 2020 m. ketino peržengti 1 trln. JAV dolerių metinę apyvartą.

Prekybos karas yra kvailiausias dalykas šiame pasaulyje. Prekyba skatina... taiką.

Ne JAV, o Kinija

Mūsų šalies vadovų simpatijos šįsyk ne JAV, o Kinijos pusėje. Ateities nuotaikos itin optimistinės. Ir ne tik dėl Lietuvos. Šanchajaus parodoje atidarydama prekybos ir investicijų forumą Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Kiniją sukurti palankesnę investicinę aplinką visos ES verslui, palengvinti užsienio importo sąlygas.

Anot jos, matant ekonomikos lėtėjimo ženklus bendras Europos ir Kinijos tikslas turėtų būti "suvienyti pastangas stabdant protekcionizmo plitimą pasaulyje", taikantis į esmines prekybos karų sukeltos įtampos, "produkcijos pertekliaus ir nesąžiningos konkurencijos" priežastis.

"ES yra labai svarbus Kinijos įsipareigojimas sukurti patrauklesnę, atvirą aplinką investicijoms – tai svarbu derantis dėl prekybos sutarties su Kinija. Svarbu užbaigti šią prekybos sutartį kiek įmanoma greičiau, užtikrinant, kad užsienio verslas jaustųsi laukiamas ir saugus čia, taip pat stiprinant intelektualinės nuosavybės apsaugą", – sakė D.Grybauskaitė.

Ji akcentavo investicijų skaidrumą: "Skaidrumas, įstatymų viršenybė, griežtas tarptautinių sutarčių laikymasis – tai turi būti esminis dalykas naujų investicinių santykių aplinkai. Korumpuoti kapitalo srautai neturėtų būti laukiami nė vienoje pasaulio valstybėje – ne tik čia ar mūsų šalyse."

Nykštukė ir milžinas

Lapkričio 5-ąją įvyko D.Grybauskaitės susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Po jo mūsų šalies vadovė džiaugėsi, kad abiejų valstybių interesai sutapo.

"Mūsų verslas po tokio vizito čia tikrai turės palaikymą. Matyti, kad mūsų santykiai ir supratimas yra labai artimi ir šilti, manau, kad toks susitikimas bus labai naudingas ateities santykiams. Linkiu mums išdrįsti, matyti plačiau, veikti taip pat plačiau ir galvoti apie savo interesus visada, – susitikimą komentavo D.Grybauskaitė. Susitikimą ji vadino gana sėkmingu ir kvietė Lietuvos verslą pasinaudoti atsiveriančia Kinijos rinka.

"Džiaugiuosi, kad mūsų interesai dėl tarptautinės prekybos, dėl globalių įsipareigojimų klimato kaitai sutampa. Tai, kad Kinija imasi daugiau atsakomybės ant savo pečių už pasaulinio atšilimo problemas, už tarptautinės prekybos problemas ir, svarbiausia, atsiveria bei kviečia šalis ateiti į savo rinką – tai yra nauja ir labai svarbu, ir tikrai mums naudinga", – įtikinėjo Lietuvos Prezidentė.

Lašas jūroje

Šanchajaus parodoje Lietuvos gamintojams buvo skirti du paviljonai, produkciją pristatė 18 šalies įmonių. Vienas paviljonas skirtas maisto gaminiams. Anot Ūkio ministerijos specialistų, augančią Kinijos viduriniąją klasę tikimasi suvilioti aukštais ES standartais, kurie taikomi mūsų šalyje gaminamiems maisto produktams, bei žemesnėmis nei Vakarų Europoje prekių kainomis. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu iš žemės ūkio ir maisto produkcijos lietuviai į Kiniją daugiausia eksportuoja pieno produktų: pieno konservų, sūrių, maistinių pieno miltų, taip pat žuvų ir jos gaminių.

Antrajame paviljone pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai. Lietuvos gamintojai jau įrodė galintys sėkmingai konkuruoti Kinijos rinkoje, pavyzdžiui, 12 proc. viso šalies lazerių eksporto atitenka būtent kinams. Trys lazerius gaminančios įmonės yra įsteigusios savo atstovybes šioje šalyje.

Aišku, Lietuvos ir Kinijos bendra prekyba pernai viršijo vos 1 mlrd. eurų. Lietuvos eksportas į šią šalį didėjo 46 proc. ir siekė 180 mln. eurų, o importas didėjo 16 proc. – iki 823 mln. eurų. Tai, palyginti su kitomis valstybėmis, – lašas jūroje. O ar mūsiškiai matėsi tarp kitų 3 tūkst. įmonių iš 130 šalių, kai tarp parodos dalyvių buvo tokios milžinės kaip "General Motors", "Ford", "Microsoft", "Samsung", "Walmart" ir "Tesla"?

Beje, ir investicijomis esame labai mažyčiai didžiųjų pasaulyje. Tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje sudaro 5,61 mln. eurų, o lietuviai ten investavę ne marias pinigų – 24,37 mln. eurų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp eksporto partnerių užima 25-ą vietą. Pagal importą Kinija yra 13-a.

Pavojinga lyderystė

Šanchajaus parodoje vyko ir finansinių technologijų (fintech) renginys kuriame dalyvavo apie 150 Kinijos įmonių. Ten Prezidentė D.Grybauskaitė Lietuvą pristatė, kaip Europos fintech centrą. Anot jos, fintech verslui draugiškos valstybės įvaizdį ir šio sektoriaus pasaulio kompanijų pasitikėjimą Lietuva pelnė sukūrusi verslui palankią reguliacinę aplinką, taip pat dėl inovatyvios bankų infrastruktūros, aukštos specialistų kvalifikacijos, galimybės gavus Lietuvos banko licenciją teikti paslaugas visoje ES.

Kartu didelis dėmesys skiriamas pinigų plovimo, informacijos saugos, kibernetinio saugumo rizikoms valdyti. Tiesa, D.Grybauskaitė nutylėjo apie Lietuvos finansinius procesus analizuojančios teisėsaugos pastebimas fintech grėsmes.

Prezidentės teigimu, Lietuva brangina aukštai vertinamą fintech sektoriaus reputaciją ir savo lyderės poziciją, todėl per mūsų šalį į Europą einančios kompanijos turi būti skaidrios, o jų operacijos nekelti abejonių.

Ypač neskaidri padėtis atsiskaitymams naudojamų kriptovaliutų srityje, daug nemalonių staigmenų galima sulaukti iš startuolių. Kol kas fintech bent šiek tiek bando kontroliuoti Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau likusiame pasaulyje tyvuliuoja palaida bala. Lietuva viena pirmųjų Europoje imasi kurti kontrolės mechanizmą, kad naujosiose finansinėse technologijose neliktų anonimiškumo, kuris atveria kelius pinigams plauti, terorizmui finansuoti ir elementariam sukčiavimui. Spalio 31-ąją pirmajai pasaulio kriptovaliutai – bitkoinui – sukako jau 10 metų, o per tiek laiko net Europos centrinis bankas nepatikėjo, kad šis finansinis instrumentas skaidrus. Dalis finansų analitikų kriptovaliutas laiko finansine piramide.

Atsakomasis vizitas

Šanchajuje vykstant importo parodai, Kinijoje lankėsi mūsų ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Jie su oficialiais Kinijos pareigūnais, įvairių asociacijų vadovais ir verslininkais aptarė mūsų šalies galimybes plėsti žemės ūkio ir maisto pramonės gaminių eksportą į šią šalį. Kinai sutinka išplėsti ir lietuvių eksportuojamų žuvų rūšių sąrašą, taip pat vertinti lietuviškų duonos produktų, medaus ir kitos lietuviškos produkcijos eksporto galimybes.

Kinijos generalinės muitinės administracijos pareigūnai, kurie taip pat atsakingi už maisto produktų saugą, tikino, kad kai kurios kliūtys, iš dalies apsunkinančios mūsų produkcijos eksportą, bus sprendžiamos greičiau.

O tuo metu, kai Lietuvos atstovai viešėjo Kinijoje, šios šalies muitinės atstovai atvyko pas mus ir ėmė tikrinti Lietuvos grūdų augintojus ir eksportuotojus. Jie buvo nusiteikę per savaitę susipažinti, ar sistema nuo grūdų auginimo iki pat eksporto atitinka Kinijos reikalavimus. Delegacija lankysis Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Telšių ir Klaipėdos apskrityse, kur domėsis, kaip saugomi javai, kaip Klaipėdos jūrų uoste jie kraunami į laivus. Jei viskas atitiks reikalavimus, įmonės galės eksportuoti kviečius į Kiniją.

Estai daro paprasčiau

Estija taip pat nesnaudžia, bando iš Kinijos pasaulinės prekybos uždirbti visai kitu būdu.

Vykstant Šanchajaus parodai Estijos vyriausybės vadovas Juris Ratas dalyvavo Estijos-Kazachstano verslo seminare šios valstybės sostinėje Astanoje. Jis pareiškė, kad Estijos verslininkai yra pasirengę su kolegomis iš Kazachstano imtis naujų novatoriškų projektų skaitmeninių paslaugų, logistikos, gynybos pramonės, žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, o pati Estija yra tinkama vieta Azijos šalių internetinės prekybos prekių skirstymo centrui.

"Kazachstanas yra vienas iš galimų Kinijos Šilko kelio į Europą maršrutų. Sukūrus platinimo centrą Estijoje, prekių gabenimas iš Azijos gali atpigti kelis kartus, o jų pristatymo laikas sumažėtų nuo kelių savaičių iki kelių dienų, – aiškino Estijos vyriausybės vadovas. – Elektroninė komercija pasaulyje sparčiai plečiasi, valstybės aršiai konkuruoja dėl prekių skirstymo centrų. Estijos verslas ir viešasis sektorius gali pasiūlyti įvairius inovacijų sprendimus."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų