Dažnai žodis taupymas asocijuojasi su gyvenimu prie žvakės vietoj elektros lemputės, košės vietoje dešros ir atostogų kolektyviniame sode vietoje Palangos ar Turkijos. Tokia vizija dažną atgraso nuo bet kokių minčių taupyti: esą gyvenu tik kartą, sunkiai dirbu, tai kodėl laisvu nuo darbo metu turėčiau save varžyti ir neleisti sau atsipalaiduoti. Bet iš tiesų taupyti labai paprasta.

Ir tinkamesnis terminas būtų ne taupymas, o finansų valdymas. Jis ne tik nepablogina jūsų gyvenimo, atvirkščiai – galite sau leisti daugiau: piniginėje turėsite daugiau pinigų, vartosite kokybiškesnius produktus, būsite ramesni dėl ateities. Pats valdyti savo finansus pradėjau nuo tada, kai ėmiau gyventi atskirai nuo tėvų ir pamačiau, kad uždirbamų pinigų mėnesio gale visai nebelieka, nors atrodo niekur jų nešvaistau.

Šiandien situacija visai kitokia. Su žmona savęs ir toliau nė kiek neribojame ir galime pasakyti, kad tikrai netaupome. Tiesiog leidžiame pinigus racionaliai ir prieš išleisdami kiekvieną centą pagalvojame, ar už jį gausime tai, ko mums iš tikrųjų reikia. Žinome, kiek ir kam išleidžiame, kiek pinigų turėsime mėnesio gale, kada galėsime išvažiuoti paslidinėti į užsienį ar įsigyti naują baldą.

Nuo ko pradėti taupyti?

Išsiaiškinkite, kur išleidžiate savo pinigus: maistas, buitinė chemija, higienos prekės, vaistai (mums tai sudarė net 40 proc. namų ūkio biudžeto, šiuo metu apie 20–25 proc.).
Žymėkitės visas savo išlaidas. Bent kartą per mėnesį peržiūrėkite, ar nebuvo nebūtinų pirkinių. Pamatę savo išlaidas, iš esmės pakeitėme supratimą, kiek yra vertas kiekvienas išleistas centas.

Pažiūrėkite į savo šiukšlių kibirą. Nemažai mūsų pinigų iškeliauja tiesiai į sąvartynus. Dažnai perkame didesnį kiekį produktų vien dėl to, kad kilogramo kaina yra mažesnė, nors mums tereikėjo tik 200 g. Su žmona vis dar išmetame nemažai taip ir nesuvartotų produktų, bet kiekis jau bent perpus mažesnis.
Protingai išnaudokite akcijas. Ilgai negendančias prekes (higienos reikmenis, buitinę chemiją, konservuotus produktus) pirkite tik per akcijas, kai nuolaidos siekia net 50 proc. Mes perkame 3 kartus daugiau nei reikia tam kartui. Nepirkite produkto, daikto vien dėl to, kad jo kaina stipriai sumažinta. Jeigu tos prekės jums nereikėjo iki akcijos, tai ir dabar jums jo irgi nereikia.

Daugiau nei pusė vaistų ir maisto papildų nesuvartojami iki jų galiojimo pabaigos. Vaistus ir papildus pirkite lapeliais, o ne dėžutėmis. Nesvarbu, kad paskirtam gydymo kursui reikės 3 dėžučių. Dažnas gydymo kurso viduryje pasijutęs sveikas nustoja vartoti paskirtus vaistus, o nesuvartoti galiausiai atsiduria šiukšlių kibire. Prieš gerus metus nunešiau į vaistinę priduoti pasibaigusio galiojimo vaistus. Buvo susikaupęs geras maišas.

Gaminkite tokį patiekalo kiekį, kokį sugebėsite suvalgyti per ne daugiau nei 2 kartus. Trečią dieną iš eilės valgyti tuos pačius cepelinus norisi retam. Pas mus dabar į šiukšlių kibirą iškeliauja tik tie patiekalai, kurie nepavyko.

Sutaupytus pinigus investuokite į receptų knygą (arba nemokamai susiraskite receptų internete). Praplėtę savo kulinarinius sugebėjimus mėgausitės įvairesniais patiekalais, mažiau produktų iškeliaus į šiukšlių kibirą, maisto produktams išleisite mažiau. Mūsų maisto racione dominavo mėsa ir bulvės (kaip ir daugelio lietuvių). Valgyti vien mėsos kepsnius – brangu, nesveika ir galiausiai atsibosta. 4 dideles porcijas kiniškų makaronų su vištiena ar krevetėmis pasigaminame kur kas pigiau nei 2 porcijas kiaulienos kepsnio.

Mokesčiai už komunalines, ryšio, interneto ir kitas paslaugas. Įvertinkite, ar paslaugos, kurias perkate, tikrai jums reikalingos. Mokate už kabelinę televiziją, nors 90 proc. laiko skiriate tik lietuviškiems kanalams žiūrėti? Juos galite žiūrėti ir nemokamai. Mokate už greitą, bet brangų interneto ryšį, bet naudojate jį tik naujienoms ir laiškams skaityti? Esate pasirinkę papildomą SMS žinučių planą, kurio pranašumais nesinaudojate? Sąskaitas turite keliuose bankuose ir mokate už jų aptarnavimą, nors realiai jums užtektų ir dviejų – kam mokėti už tai, ko jums nereikia?

Pasibaigus jums teikiamų paslaugų sutarčiai, būtinai pasidomėkite, kokias sąlygas ir kainas siūlo tokias pat paslaugas teikiančios įmonės, paklauskite savo paslaugos teikėjo, ar jis gali pasiūlyti nuolaidą už tai, kad esate lojalus klientas ir toliau naudositės jo paslaugomis. Jeigu sutartį pasirašėte prieš 3 ar daugiau metų, pagalvokite ar nepasikeitė jūsų poreikiai – prieš 3 metus pasirinkote mobiliojo ryšio planą, kuriame pigiau kainuoja žinutės, bet skambučiai brangūs. O šiandien galbūt jūs daugiau skambinate, nei siunčiate žinutes?

Sąskaitas mokėkite kas mėnesį, taip geriau galėsite valdyti nuolatines mėnesio išlaidas, žinosite, kiek per mėnesį reikia atsidėti mokesčiams. Per šildymo sezoną pasiruoškite sumažinti kitoms išlaidų grupėms skiriamą pinigų kiekį. Mes Kalėdų dovanas perkame vasarą, neplanuojame didelių pirkinių žiemą.

Pabaigai – neperspauskite savęs. Jeigu per daug save suvaržysite, tai po kelių mėnesių, užėjus silpnumo akimirkai, iššvaistysite viską, ką buvote sutaupę.