Kodėl per šventes silpnėja savikontrolė, kaip susiformuoja „sausio šokas“ ir ar įmanoma jo išvengti, pasakojo Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, daktaras Evaldas Stankevičius.
– Daugelis žmonių sausio mėnesį patiria tam tikrą šoką, praėjus šventėms ir pasižiūrėjus, kaip atrodo sąskaitos?
– Statistika rodo, kad šoko nepatiria apie 27 procentai. Visi kiti patiria didesnį ar mažesnį išlaidų pokytį. Netgi Lietuvos banko duomenys rodo, kad padidėja suteikiamų paskolų kiekis ir sumažėja taupymas. Iš tikrųjų esame linkę šiek tiek paišlaidauti. Šventes reikia švęsti – taip būtų galima pasakyti.
– Bet galima švęsti pagal savo galimybes. Socialinis spaudimas galbūt ir yra ta priežastis, dėl kurios paišlaidaujame?
– Manau, kad Kalėdos yra labai didelis ekonominis reiškinys. Prekybininkai joms ruošiasi, o ekonomikoje visada yra dvi pusės – ir nebūna taip, kad abi laimėtų vienodai. Šiuo atveju atrodo, kad prekybininkai šiek tiek tą karą laimi, ir tai nėra nuostabu.
2013 metais Robertas Šileris gavo premiją už veikalą „Kvailių žvejonė“. Ten daugiau kalbama apie akcijų rinką, tačiau tas kūrinys yra išverstas į lietuvių kalbą ir jame pateikiama labai graži iliustracija – meškerė su dideliu kabliuku, ant kurio užrašyta „gera kaina“. Kiek tokių meškerių gauname ir kiek jų „praryjame“, tiek ir turime.
Elgsenos ekonomikoje labai didelį vaidmenį atlieka socialinis psichologinis spaudimas – kaip turi atrodyti. Per Kalėdas turime tris išlaidų grupes: išlaidas stalui, išlaidas dovanoms, o dabar atsiranda nauja grupė – kas yra tvaru, kas netvaru.
Vartotojas dažniausiai yra labiau pažeidžiamas nei prekybininkai. Formuojama nuomonė, kiek reikia išleisti, kas yra padoru, kad nebūtų per kuklu, bet būtų gerai. Vakaro žiniose dažnai girdime, kad pasakyta, jog žmogui reikėtų išleisti apie 200 eurų dovanoms ar stalui. Tokius skaičius žmonės užfiksuoja. Prie to prisideda gražus šurmulys, muzika, kalėdinės dekoracijos – ir visi bėgame, perkame. Tada ateina sausis, kai pradedame skaičiuoti, kiek iš tikrųjų investavome ir ką iš to turime.
– Ar galima teigti, kad didžiausią finansinį spaudimą per šventes jaučia šeimos su vaikais?
– Vaikai yra atskira grupė. Dovanos turi dvejopą prasmę: viena vertus, tai išlaidos, kita vertus – malonumas dovanoti. Tas džiaugsmas padovanoti vaikams tai, ko jie laukia, tikrai nėra blogas dalykas.
Tačiau atsiranda palyginimas – kas yra gera dovana, o kas ne. Vaikai dažnai nori dalykų, kurie nėra pigūs, todėl tėvų patiriamas socialinis spaudimas yra labai didelis. Apie 40 procentų tėvų patiria vienokį ar kitokį stresą. O kaip nepatogu, kai padovanoji dovaną ir paaiškėja, kad ji ne ta, ne tokia, kokios vaikas norėjo – tada vietoje džiaugsmo atsiranda beveik ašaros.
– Tai ką dabar galime padaryti prieš Kalėdas, per visą šį šventinį laikotarpį, kai perkame dovanas ir planuojame stalo išlaidas, kad sausis nebūtų toks sausas?
– Pirmiausia verta prisiminti, kad lietuviai per metus išmeta apie 90 kilogramų maisto. Todėl stalas turėtų būti gausus ir skanus, bet tiek, kiek galime suvalgyti. Kai matome paskutinėmis dienomis pilnus vežimėlius, reikėtų savęs paklausti – ar to tikrai reikia, ar tai gera investicija? Galima paskaičiuoti, kiek pinigų išleidžiame stalui ir kiek paskui lieka kilogramų, šiek tiek padidinus kūno svorį.
Kalbant apie dovanas, Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad 25 procentai dovanų yra nemėgstamos. JAV panašūs tyrimai rodo, kad tokių atvejų gali būti net iki 50 procentų. Dar įdomiau tai, kad iš likusių 50 procentų apie 20 procentų žmonių mano, jog dovanos yra vertos 30–40 procentų mažiau nei jos kainavo. Todėl nieko nuostabaus, kad prie dovanų verta pridėti čekį – turime keturiolikos dienų galimybę jas grąžinti. Praėjusiais metais šia galimybe pasinaudojo apie 20 procentų Lietuvos vartotojų. Tai viena iš galimybių sausį šiek tiek pastorinti piniginę.
Naujausi komentarai