Apie tai, kam priklauso šildymo išlaidų kompensacija, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
– Ar jaučiate žmonių aktyvumą, siekiant išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su šildymo išlaidų kompensacija?
– Taip, nepasiturintys gyventojai aktyviai kreipiasi dėl išlaidų būsto šildymui kompensacijos. Jeigu palygintume praėjusių metų 2025 m. sausio ir šių metų sausio duomenis, matytume, kad kreipėsi 624 asmenimis daugiau – iš viso sausį kreipėsi 52 087 asmenys.
Kadangi prašymus galima pateikti nuo rugsėjo mėnesio, iki šiol jau kreipėsi beveik 308 tūkst. gyventojų. Jeigu palygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jaučiamas trijų procentų gyventojų sumažėjimas.
Matome, kad sausį žmonės jau pradėjo aktyviau kreiptis, ir šis skaičius didėja. Tikėtina, kad, gavę sąskaitas už šildymą sausio mėnesį, dar daugiau žmonių kreipsis vasarį.
– Kas gali pretenduoti į šią šildymo kompensaciją?
– Skiriant šią kompensaciją taikomas universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų gaunamų pajamų.
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikomas toks mechanizmas: iš šeimos per mėnesį gaunamų pajamų „į rankas“ atimamas valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus. Tai yra po du VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui – kiekvienam asmeniui iš pajamų atimama po 466 eurus, o vienam gyvenančiam asmeniui – dar daugiau, t. y. trys VRP dydžiai – 699 eurai.
Reikia priminti, kad į gaunamas pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai. Taip pat dirbantiems asmenims, siekiant juos skatinti dirbti, iš gaunamų pajamų neįskaičiuojama dalis darbo užmokesčio – nuo 20 iki 40 procentų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus. Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.
Rekomenduočiau žmonėms, kurie dar nežino, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija, pasinaudoti būsto šildymo kompensacijų skaičiuokle – suvedę duomenis jie gali matyti preliminarų kompensacijos dydį.
– Kaip pakomentuotumėte atvejus, kai sąskaitoje turimi daugiau nei 580 eurų gali tapti kliūtimi gauti kompensaciją?
– Vertinama viso turimo turto visuma. Tai reiškia, kad vertinamos ne tik turimos pajamos ir išlaidos, bet ir turtas.
580 eurų tikrai nėra kliūtis, nes apskaičiuojant kompensaciją vertinama turto visuma, t. y. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos.
Net jei turimas turtas viršija normatyvus, tačiau pajamos yra mažos ir šildymui išleidžiama daugiau nei dešimt procentų pajamų, savivaldybėms suteikta diskrecija vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir skirti kompensaciją išimties tvarka.
– Ar būsto nuomotojai gali gauti šildymo kompensaciją?
– Būsto nuomotojai negali gauti kompensacijos, jei jie tame būste faktiškai negyvena. Jeigu būstas išnuomotas oficialiai, jame gyvena kita šeima, o nuomos sutartis yra įregistruota Registrų centre, nuomininkai gali kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Jeigu nuomotojas to nepadarė ir faktiškai tame būste negyvena, savivaldybė turi teisę tai patikrinti. Įstatymas numato, kad asmeniui, pateikusiam neteisingą informaciją, kompensacija gali būti neskiriama arba jos teikimas nutraukiamas.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)