Apie tai, kas buvo nuspręsta ir kaip tai vertinti, su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo darbo grupėje dalyvavę politikai – socialdemokratas Algirdas Sysas, demokratas Tomas Tomilinas ir „Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
– Pone Sysai, ką tik baigėte posėdžiauti darbo grupėje. Kodėl nesinori praskleisti paslapties šydo, kas laukia gyventojų?
– A.S.: Galutinis sprendimas bus ne mūsų, o partijos pirmininkų. Mūsų užduotis buvo viską peržiūrėti ir patikslinti, kokios yra galimos pajamos iš vienų ar kitų pakeitimų. Taip pat diskutavome apie išlaidų sumažinimą. Per tą platų spektrą mes ir praėjome. O kadangi galutinį sprendimą priims politinė taryba, aš tikrai nekomentuosiu. Dabar pasiūlymų skalė yra per daug plati.
– Tai reiškia, kad yra daug pasiūlymų ant stalo? Ar pavyko suskaičiuoti, kiek tai leistų sutaupyti arba papildyti valstybės biudžetą?
– A.S.: Tai priklauso nuo to, kokios lengvatos bus naikinamos. Yra lengvatų, kurios kainuoja 50-100 milijonų eurų. Jei atsisakome vienų, tai yra vienas dydis, o jei neatsisakome, tuomet yra žymiai mažesnių pliusų. Apie tai ir buvo kalba. Nesinori pasakyti to, ko nebus.
Mes ilgai posėdžiavome, išklausėme ministerijos poziciją dėl galimų mokesčių pakeitimų, bet reikia neužmiršti, kad kai kurie mokestiniai įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po pusės metų. Tad net jei kažkas būtų priimta šį rudenį, tai įsigaliotų tik nuo liepos 1 d. arba kitų metų sausio 1 d. Didelės įtakos tolesniam biudžeto formavimui šie pokalbiai neturi. Tai yra 2028-2030 metų perspektyva. Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas rašė, kad mūsų išlaidų ir pajamų balansas yra neigiamas ir didėjantis.
Didelės įtakos tolesniam biudžeto formavimui šie pokalbiai neturi.
– Jei negalite pasakyti, kokius pasiūlymus teiksite, gal galite pasakyti, ko tikrai nepateiksite?
– A.S.: Lengvatų yra visuose mokesčiuose, ir gyventojų pajamų, ir pelno, ir akcizo mokesčiuose. Kiekvienoje srityje yra eilučių su klaustukais. Apie tai politinėje taryboje ir bus diskutuojama. O tada bus priimtas galutinis sprendimas.
– Ponia Genyte-Pikčiene, kokie yra pirmieji jūsų įspūdžiai iš to, ką girdėjome?
– I.G.P.: Logiška būtų turėti planą periodiškai pasverti lengvatas, jų prasmę, sukuriamą naudą ir kainą biudžetui. Neramina tai, kad šiame procese yra daug skubos. Lengvatos paprastai kuriamos ne šiaip sau. Jos turi ekonomikos skatinimo, konkurencingumo arba didinimo užduotį. Kitos lengvatos yra socialinio pobūdžio, veikia kaip savotiškas skydas ir padeda pažeidžiamesnėms socialinėms grupėms.
Antrojo pobūdžio pridėtinės vertės mokesčio lengvatinis tarifas kompensuojamiems vaistams yra tikrai solidi netektis biudžetui, bet tai nėra ta eilutė, į kurią reikėtų žiūrėti net ir tokiomis sąlygomis. Yra ir daugiau pavyzdžių – lengvatiniai akcizai žemės ūkyje, šildymui skirtų gazolių akcizai, kurie galbūt ir verti būti peržiūrėti, tačiau dėl dabartinės energetinės krizės šis momentas nėra tinkamas.
Mano pagrindinis pastebėjimas yra vienas. Tai jau yra savotiškas mokesčių reformavimas ir tam reikėtų gilesnės analizės, diskusijų bei kompleksiškesnio požiūrio. Tai neturėtų būti siejama su ateinančių metų biudžeto priėmimo grafiku.
– Pone Sysai, kaip galėtumėte sureaguoti į komentarus apie skubėjimą? Ar žengiate žingsnius link mokesčių sistemos reformavimo?
– A.S.: Sutinku, kad tikrai nereikia skubėti. Todėl ir vyksta diskusijos. Rytoj sutarsime, kad kitų metų pavasarį bus platesnė diskusija. Gyvenimas privers šią arba kitas Vyriausybės sugrįžti prie to, ką rašo valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas. Vakar Seime vyko konferencija apie tai. Kalbėjo pranešėjai iš Švedijos, Estijos ir Latvijos. Norint išeiti iš tokio užburto rato arba vis didėjančio pajamų deficito, reikalingi rimtesni pakeitimai. Pajamos į biudžetą turi būti didesnės. Vien skolinimusi mes neišspręsime šių problemų.
Ilgesnė diskusija tikrai bus ir mes niekur neskubame. Jei rytoj ir bus priimti kokie nors sprendimai, jie nepadarys drastiškos įtakos nei verslui, nei gyventojams.
– Ar rytoj bus priimti kokie nors sprendimai?
– A.S.: Manau, kad bus koalicijų partijų lyderiai ir bus nuspręsta, ką daryti. Nepamirškite, kad rytoj Seimo biudžeto ir finansų komitetas svarstys visų komitetų, Seimo narių, Lietuvos piliečių ir institucijų biudžeto projektą. Mes grąžinsime jį Vyriausybei tobulinti. Ten yra įvairių pasiūlymų. Reikia pasidžiaugti, kad pageidavimų koncertas buvo pakankamai kuklus. Radau 11 Seimo narių pasiūlymų. Aišku, tai irgi reikalauja pakankamai daug pinigų, bet tai ne toks pageidavimų koncertas, kokį matydavau praėjusiais metais. Procesas vyks pagal tokį scenarijų. Bus aišku, kokia yra atskirų komitetų pozicija Seime. Apie tai bus informuoti ir partijos lyderiai. Mes kaip darbo grupė parodysime, ką būtų galima padaryti vienu ar kitu laikotarpiu bei tokie yra galimi rezultatai. O tuomet bus sprendimas. Jūs paklausite partijų lyderių ir jie atsakys.
– Pone Tomilinai, galbūt jūs galite įnešti konkretumo, kas buvo nuspręsta šiame posėdyje?
– T.T.: Aš nepasakysiu nieko daugiau, bet mane šiek tiek nuvylė, kad daugelį mūsų sprendimų įmanoma įgyvendinti tik nuo 2028 metų. Reikia nemažų įvairių ministerijų pastangų ir skaičiavimų, kad tie įstatymai galėtų būti priimti. Tačiau kažkas bus ir nuo kitų metų liepos.
– Bet apie ką jūs kalbate? Kažkas bus po pusmečio, kažkas bus 2028-aisiais…
– T.T.: Sakyčiau, kad paletėje yra 5-6 lengvatos, labai riebios ir nešančios daug nuostolių. Mes dėsime ant stalo skaičius ir kviesime pirmininkus spręsti, ko galima atsisakyti. Aš negaliu to anonsuoti ir sukelti priešpriešos. Mes labai rimtai ieškome papildomų šaltinių, kurie leistų valstybei gyvuoti. Jų yra nemažai, bet reikia politinės valios jiems realizuoti.
Mes labai rimtai ieškome papildomų šaltinių, kurie leistų valstybei gyvuoti. Jų yra nemažai, bet reikia politinės valios jiems realizuoti.
– Ar priekaištai finansų ministrui išlieka?
– T.T.: Darbas vyksta ir negalime neigti, kad yra dedamos pastangos. Man gaila, kad nėra finansų ministerijos požiūrio dėl lengvatų. Mums būtų daug lengviau, jei būtų jų aktyvus pasiūlymas. Dabar mums patiems tenka iš bandelės išiminėti razinas, bet darbas vyksta ir mes negalime to paneigti. Tikimės, kad bus tenkinami mūsų reikalavimai dėl išlaidų – pareigūnų algos, vaiko priežiūros išmokos, būsto programa. Mes kalbėjome ir apie šeimos paketo priemonių koregavimą. Visus šiuos dalykus rytoj mes dėsime ant stalo.
– Ponia Pikčiene, kaip jums skamba tai, apie ką kalbėjo ponas Tomilinas?
– I.G.P.: Tikslumo daugiau neatsirado. Riebios lengvatos paprastai yra jautrios lengvatos. Stambiausia iš jų yra neapmokestinamas pajamų dydis. Matyt, teks laukti rytdienos. Tačiau man kyla klausimas, kodėl tiek daug diskutuojama apie pajamas, o diskusijų apie išlaidas yra gerokai mažiau. Neseniai turėjome mokesčių reformą ir lengvatų peržiūrą. Tokiomis aplinkybėmis, kai prognozuojamas ekonomikos augimo lėtėjimas, numatomi konkurencingumo iššūkiai, kyla nerimas, ar nebus nueita paviršutinišku keliu, neatsižvelgiant į antrinius lengvatų efektus. Reikėtų gilesnio analitinio požiūrio ir laiko išdiskutuoti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)