MIESTO ŪKIS

Karštos bulvės mėtymas

AB “Klaipėdos vanduo” ir “Klaipėdos energija”, vadovaudamosi įstatymais, nesutinka užsikrauti ant savo galvų nuostolingos karšto vandens tiekimo naštos. Supainioti ir netobuli įstatymai privedė prie to, kad mieste nėra karšto vandens tiekėjo, o gyventojai tapo žaidimo įkaitais.

Ką veikia miesto politikai, kuriems šiose grumtynėse priklauso skelbti verdiktą?

Pagaliau neseniai jie pasišovė išspręsti šią barzdotą problemą ir ta proga aplankė abi bendroves. Ką ten pamatė ir išgirdo, vėliau aptarė Miesto ūkio komiteto posėdyje.

Vieni garbūs vyrai sakė, kad, išanalizavus Šilumos ūkio įstatymą, pasidarė aišku, jog krašto vandens tiekėja turėtų būti AB “Klaipėdos energija”. Kad AB “Klaipėdos vanduo” negali būti karšto vandens tiekėja. Kiti sakė, kad karšto vandens tiekėjas turi rūpintis ir apskaita. Kai kurie siūlė neskubėti, nes apskaita yra viena problema, o karšto vandens tiekimas – kita.

Nuspręsta, kad AB “Klaipėdos vanduo” negali būti karšto vandens tiekėja. Rekomenduota savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti darbo grupę karšto vandens ruošimo, tiekimo ir apskaitos daugiabučiuose namuose klausimams nagrinėti ir iki spalio 10 d. pateikti pasiūlymus Miesto ūkio komitetui.

Pirktų pigiau – konkuruotų

Darbo grupė iš septynių asmenų buvo sudaryta rugsėjo vidu-

ryje. Joje – Miesto infrastruktūros ir energetikos skyriaus ir abiejų bendrovių atstovai.

Į klausimą, kodėl darbo grupės sudarymo įsakyme prapuolė žodžiai “sudaryti darbo grupę karšto vandens ruošimo, tiekimo...”, liko tik “... šalto ir karšto vandens apskaitos problemoms spręsti” ir ar tai reiškia, kad karšto vandens tiekėjo vėl nebus ieškoma, Miesto infrastruktūros ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris paaiškino:

- Problema – ne karšto vandens tiekimas, o jo apskaita. Išspręsime vandens apskaitos klausimą – nebus karšto vandens tiekimo problemos. O esmė tai, kad nesutampa namo įvado ir gyventojų deklaruojami rodmenys, todėl prarandama daugiau kaip 30 proc. vandens. Sutvarkius apskaitos reikalus, būtų galima žengti kitą žingsnį – kas turėtų būti karšto vandens tiekėjas. Naujajame Šilumos ūkio įstatyme parašyta, kad savivaldybė privalo skatinti karšto vandens tiekėjų konkurenciją. Tačiau tam reikia sudaryti palankias ekonomines sąlygas ir skelbti konkursą, kas norėtų būti karšto vandens tiekėjas. Visų pirma turi atsirasti šalto vandens didmeninė kaina. Tokiu būdu karšto vandens tiekėjas galėtų pirkti mažesne kaina, negu nustatyta, šaltą vandenį, kontroliuoti visą apskaitą. Jis žinotų, kiek surinko pinigų iš gyventojų, o pinigų skirtumu, kuris atsiranda pagal didmeninę vandens kainą, galėtų dengti nuostolius ir dar uždirbtų. Žodžiu, jeigu būtų sudarytos palankios ekonominės sąlygos, norinčių tiekti karštą vandenį atsirastų daug, jie net konkuruotų vieni su kitais. Tačiau, pasak vandens tiekėjų, pagal galiojančius įstatymus “Klaipėdos vanduo” negali didmeninėmis kainomis pardavinėti šalto vandens. Todėl dabar ši problema lyg karšta bulvė mėtoma nuo Jono – Petrui ir atvirkščiai. Abi pusės šią bėdą nori primesti viena kitai. Nuo to nei tiekėjams, nei gyventojams ne geriau, - sakė A.Smaguris.

Licencijos maža – reikia nuolaidų

Pasak skyriaus vedėjo, daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginys yra gyventojų nuosavybė. Pagal naują Šilumos ūkio įstatymą karšto vandens tiekėjas gali būti bet kas, turintis tiems darbams licenciją – ir namo valda, ir bendrija, – pagal sutartį geriamąjį vandenį perkantis iš “Klaipėdos vandens” bendrovės, o šilumos energijos kiekį, reikalingą jam pašildyti, – iš “Klaipėdos energijos”. Bet visa tai galėtų įvykti tik su sąlyga, jeigu atsirastų naudingos ekonominės sąlygos ir tiekėjas norėtų ateiti dirbti.

- Šioje vietoje šilumos tiekėjai turi palankesnes sąlygas ir išsikovoję teisę dideliam vartotojui teikti nuolaidas ir parduoti šilumą mažesne kaina. Štai Paupiuose, buvusio Žemės ūkio technikumo kvartale, stovi “Klaipėdos energijos” įrenginiai, jie ruošia karštą vandenį, ir bendrovė yra šilumos tiekėja. O Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal nustatytą metodiką neleido vandens bendrovei geriamąjį vandenį pardavinėti didmenine kaina, - sakė A.Smaguris.

Be to, vandens bendrovė neturi tam darbui nei specialistų, nei karšto vandens tiekimo licencijos. Tad gvildenama problema, kurios neturėtų būti, ir draskoma nusistovėjusia tvarka, kai šaltą vandenį tiekia vandentiekininkai, karštą – šilumininkai. Šildymo sezonas čia pat, o karštas vanduo vis neturi šeimininko.

“Reikia duoti velnių visais šonais”

Į klausimą, kokia šiandien (kalbėta spalio 3 d.) yra darbo grupės veikla, A.Smaguris atsakė:

- Atvirai kalbant – nulinė. Problemą reikia spręsti iš pradžių, tačiau tarp abiejų pusių nėra bendradarbiavimo. Girdėjau, kad Ūkio ministerijoje buvo pasitarimas, apsvarstytas garsusis Vyriausybės nutarimas Nr. 1507 dėl apskaitos prietaisų įrengimo gyventojų butuose. Jame nedalyvavau, tad nieko konkretaus nežinau ir nieko komentuoti negaliu. Tačiau problemos sprendimo būdus matau, - sakė A.Smaguris.

Į tą patį klausimą ir suabejojus dėl ilgai lauktų darbo grupės išvadų pateikimo spalio 10 d. Miesto ūkio komiteto pirmininkas Benediktas Petrauskas atsakė:

- Kaip dirba darbo grupė, jokios informacijos neturiu, bet gali būti, kad jie ir pražiopsos. Jeigu taip bus, mano nuomone, reikia duoti velnių visais šonais. Kiek tai gali tęstis? Tiesiog nežinau, bet tai turėtų greitai baigtis. Yra tam tikrų ponų ambicijos, bet aš noriu, kad valdžia, kuri gauna atlyginimus, – spręstų. Mes, politikai, visko už juos padaryti negalime.

- Tai jūs vėl paliekate narplioti bendrovėms?

- Ne, mes visai nepaliekame, bet jie turi išspręsti, o mes pakontroliuosime. Palaukime pirmadienio, spalio 13 d., bus Miesto ūkio komiteto posėdis, tada jų ir paklausime.

Šiandien pirmadienis. Laukiame.