- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atslūgstant pandemijos nežinomybei ir gerėjant gyventojų finansinei situacijai, vis daugiau lietuvių yra linkę pasinaudoti įvairiais finansavimo sprendimais. „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad šiuo metu 2 iš 3 šalies gyventojų, prireikus, būtų linkę pasinaudoti vartojimo paskola. Tokių gyventojų skaičius per pastaruosius metus išaugo šeštadaliu.
„Augantys darbuotojų atlyginimai, pozityvūs lūkesčiai ir bendrai gerėjanti šeimos ūkių finansinė situacija leidžia gyventojams planuoti didesnės vertės pirkinius ir buities sąlygų gerinimą. Tai patvirtina ir „Swedbank“ duomenys − bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma per devynis šių metų mėnesius, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 21 proc. ir sudarė 74 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas.
Kaip rodo tyrimo duomenys, kas ketvirtas (25 proc.) šalies gyventojas yra linkęs pasinaudoti finansavimu didelės vertės pirkiniams įsigyti, penktadalis (21 proc.) lietuvių kreditavimą pasitelktų būsto remontui bei padengti su sveikata susijusias išlaidas, kone kas dešimtas – asmeninėms ir šeimos narių mokymosi reikmėms.
T. Pulikas pastebi, kad vis daugiau šalies gyventojų pasinaudoja į tvarumą orientuotu finansavimu ir skolinasi saulės elektrinėms ar namų energiniam naudingumui padidinti. Per tris šių metų ketvirčius „Swedbank“ jau yra suteikęs tokio tipo paskolų už, atitinkamai, 1,2 mln. eurų ir 3,1 mln. eurų.
Dar vienas tikslas, kuriam palyginti dažnai skolintųsi šalies gyventojai, yra nenumatytos išlaidos, kurias būtina padengti neatidėliojant.
„Ketvirtadalis apklaustųjų vartojimo kreditu pasinaudotų ištikus nenumatytai situacijai ir staiga prireikus pinigų. Tiesa, tokiems nenumatytiems atvejams mes rekomenduojame turėti sukaupus finansinį rezervą, kuris atitiktų 3–6 mėnesių atlyginimų dydžio sumą“, – komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Anot T. Puliko, turint tokią finansinę pagalvę mažiau rizikos kelia ir papildomi finansiniai įsipareigojimai. Kaip rodo tyrimo rezultatai, šiuo metu šalies gyventojai be didesnio spaudimo savo biudžetui galėtų mokėti vidutiniškai apie 92 eurus siekiančią paskolos įmoką per mėnesį.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų remontui besiskolinantys gyventojai suteiktą paskolą planuoja išsimokėti per vidutiniškai 7 metus, automobilio paskolą – per maždaug 4,5 metų, o vartojimo reikmėms skirtą paskolą – per kiek daugiau negu 3 metus.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausti 1003 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...